Perkėla naudojasi valdžios dosnumu

Šiais metais Smiltynės perkėla planuoja pasiekti daugelį savo veiklos rekordų.

Tuo metu, kai dauguma verslininkų keiksnoja valdžios sprendimą savaitgalį išpuolančias švenčių dienas perkelti į pirmadienį, Smiltynės perkėla skaičiuoja dideles pajamas. Pirmadieniai tapo viena iš pelningiausių savaitės dienų. Nors orai šiek tiek ir atvėso, šį savaitgalį, taip pat pirmadienį ir antradienį, kai bus poilsio dienos, Smiltynės perkėla vėl tikisi keleivių ir automobilių antplūdžio.

Smiltynės perkėlos direktorius Algimantas Žukauskas mano, kad ne tik šilta vasara, daugiau atsiradusių polsio dienų, bet ir perkėlos veiklos organizacija įtikinusi, kad ilgai nereikės stovėti eilėse, pritraukė daugiau žmonių plaukti keltais.

Rekordinė liepa

Šių metų liepą Smiltynės perkėla pasiekė visų laikų keleivių ir automobilių kėlimo rekordą.

Keleivių plukdyta 650 638, arba 24 proc. daugiau nei pernai liepą, automobilių – 136 648, arba 41 proc. daugiau nei pernai liepą. Šiemet gerokai daugiau nei pernai gabenta ir didesnių nei 3,5 tonos sunkvežimių – atitinkamai 5092 ir 272. Tai įrodo, kad, nepaisant didžiulio lengvųjų automobilių srauto, Kuršių nerijoje nebuvo stabdomi ir įvairūs darbai: prie Nidos tvarkytas kelias, tiestas dviratininkų takas, vyksta poilsinių statybos.

Smiltynės perkėlos bendrovės vadovas A.Žukauskas akcentavo, kad, nors ir buvo didžiulis automobilių srautas, tačiau eilėje niekam neteko laukti ilgiau nei pusvalandį.

Tai pavyko pasiekti kėlimą organizavus taip, kad vienu metu Naujojoje perkėloje kursuotų net keturi keltai. Kartais, priklausomai nuo srautų krypties, naujieji keltai keldavo tik į vieną pusę. Atplaukdavo, išleisdavo automobilius ir tušti plaukdavo paimti naujų, kad negaištų laiko priimdami automobilius toje pusėje, kur jų buvo mažiau.

Taip pat liepą Smiltynės perkėla gavo daugiausiai mėnesinių pajamų per visą veiklos istoriją. Jos sudarė 2 mln. 27 tūkst. 210 litų ir buvo 11,7 proc. didesnės nei pernai liepą.

Šiemet liepą buvo atlikti 3836 reisai, arba net 557 reisais daugiau nei numatyta pagal grafiką.

Tačiau tuo pat metu liepą buvo ir didžiausios visų laikų bendrovės mėnesinės sąnaudos – 1 mln. 190 tūkst. 473 litai. Tai lėmė gerokai padidėjusi kuro kaina, atlyginimai.

Nuostolinga žiema

Šiais metais Smiltynės perkėlos vadovas A.Žukauskas planuoja pelną. Bendrovė privalo užtikrinti ir 7 proc. valstybės įmonėms numatytą pelningumo rodiklį.

Tačiau bendras pelnas nebus labai didelis. Metams pasibaigus planuojamas beveik 200 tūkst. litų pelnas. Pernai jis buvo 135 tūkst. litų.

Nors vasarą ir būna didelis keleivių antplūdis, Smiltynės perkėlai nuostolingi yra kiti mėnesiai. Kad mėnuo būtų pelningas, reikia surinkti beveik vieną milijoną litų pajamų. Šiemet planuojama gauti 11,5 mln. litų apyvarta. Pernai ji buvo 10,6 mln. litų, užpernai – apie 8,5 mln. litų.

Smiltynės perkėla, kaip teigė A.Žukauskas, nors didelių pelnų ir neturi, tačiau laiku sumoka atlyginimus, bankų palūkanas už paskolas, kurios imtos keltams atnaujinti, ir dar nuolat pakankamai yra pinigų banko sąskaitose.

Šiuo metu Smiltynės perkėla moka kreditus bankams už įsigytus du naujus keltus, taip pat Bulgarijoje statoma keltą, kuris bus skirtas plukdyti keleiviams iš senosios perkėlos. Nors už šį keltą 12 mln. litų sumokės valstybė, tačiau Smiltynės perkėla jam statyti ėmė paskolą iš bankų ir priversta kol kas mokėti palūkanas.

Naujovės pasiteisina

A.Žukauskas teigiamai vertina tai, kad bendrovės valdyba, o Smiltynės perkėlą valdo Susisiekimo ministerija, laiku priėmė sprendimą skirti investicijas ne tik keltams atnaujinti, bet ir keleivių aptarnavimo sistemai tobulinti.

Kaip pavyzdys minėta tai, kad prieš kelis metus įdiegus elektroninę keleivių aptarnavimo sistemą, pajamos padidėjo, netgi palyginti su tais metais, kai už lengvojo automobilio kėlimą būdavo mokama po 36 litus (dabar – 32 litai). Ši sistema šiemet atnaujinta už 180 tūkst. litų. Ankstesnė buvo pirkta pagal viešųjų pirkimų konkursą už mažiausią kainą, todėl jos veikla sutrikdavo esant prastesniam orui.

Smiltynės perkėloje apskaita sugriežtinta ir kitose srityse. Šiemet taip pat už 180 tūkst. litų atnaujinama elektros tiekimo į krantines sistema. A.Žukauskas teigė, kad visi įdiegimai pasiteisina. Pavyzdžiui, geresniam ryšiui palaikyti keltų kapitonams buvo nupirkti mobilieji telefonai ir skirti pokalbių limitai. Kai už virš limito prakalbėtą laiką buvo išskaityta iš atlyginimų, problemų nebeliko.

Užsieniečiai su leidimais

Kaip teigiamą naujovę A.Žukauskas vertina ir tai, kad tvarkai palaikyti samdoma apsaugos tarnyba. Nors jai mokama nepigiai – 300 tūkst. litų per metus, tačiau nebeliko incidentų ir nesusipratimų.

Kartais nesusipratimai kyla ir dėl to, kad be eilės važiuoja automobiliai su rusiškais, vokiškais ar net estiškais numeriai. Pasak A.Žukausko, Neringoje nuosavybę turi 18-os mašinų su užsienietiškais numeriais savininkai, ir jiems priklauso važiuoti be eilės. Tų aštuoniolikos mašinų savininkų sąrašas Smiltynės perkėlai yra pateiktas.

Sąraše yra žmonės ir su užsienietiškomis, ir su lietuviškomis pavardėmis. Užsienietiškais numeriais naudojasi ir už užsieniečių ištekėjusios Neringos gyventojos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.