Šveicarijos banko UBS parengtame brangiausių pasaulio miestų reitingo viršūnėje puikuojasi Oslas, Londonas, Kopenhaga, Ciūrichas ir Tokijas.
Tuo tarpu Kinijos miestai, nepaisant klestinčios šalies ekonomikos ir augančio turto, vis dar pajėgia valdyti kainas.
71 valstybę savo „Kainų ir pajamų apžvalgoje” apžvelgęs UBS pažymėjo, kad Šanchajus (60 vieta) ir Pekinas (62 vieta) vis dar lieka palyginti nebrangiais miestais, nes Kinijos valiuta „vis dar atlaiko spaudimą ir vis nebrangsta”.
Palyginti su 2003 metais, didžioji dalis pakeitimų reitinge yra susijusi su valiutų kursų svyravimais. Smukus JAV dolerio kursui, Niujorkas ir Čikaga nusileido iš pirmųjų reitingo vietų į atitinkamai 7 ir 14 vietas.
Kartą per dvejus metus atliekamame tyrime miestai išrikiuojami pagal 12 prekių ir paslaugų krepšelio, į kurį neįtraukiamos būsto išlaidos, kainas.
Jei reitingas būtų sudaromas taip pat atsižvelgiant į būsto išlaidas, reitingas parodytų, kad „gyvenimas yra ypač brangus” Londone ir Niujorke.
Reitinge nurodyti pigiausi miestai – Kvala Lumpūras, Mumbajus, Delis ir Buenos Airės, tačiau UBS pažymi, kad kai kuriuose iš šių miestų taip pat yra mažiausias darbo užmokestis ir mažiausia gyventojų perkamoji galia.
Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje vidutinis valandos darbo užmokestis siekia 18 JAV dolerių (14 eurų), tuo tarpu Rytų Europoje ir Azijoje vidutinis valandos užmokestis siekia tik 4-5 JAV dolerius.
Skandinavijos ir Vokietijos miestuose gyventojų turtus mažina dideli mokesčiai ir socialinės apsaugos sistemos įmokos.
Tyrimo metu taip pat išaiškėjo didžiuliai skirtumai tarp darbo valandų įvairiose pasaulio šalyse.
Skaičiuojant pagal 42 valandų darbo savaitę, Azijos gyventojai per metus dirba 50 dienų daugiau negu Paryžiaus gyventojai, kurie dirba įstatymuose nustatytas 35 valandas per savaitę.
Paryžiuje darbo metai siekia 1,48 tūkst. valandų, o Berlyne – 1,61 tūkst. valandų.