Vyrai ir moterys, sulaukę vidutinio amžiaus, neišvengiamai susiduria su reiškiniu, kuris dar vadinamas vidurio amžiaus krize.
Tai laikas, kai atsigręžiama į save ir tikimasi, kad dar ne viskas prarasta.
Stabilumo laikotarpis
Vidurio amžiumi laikomas pe-riodas nuo 40 iki 60 metų.
Psichologas Kęstutis Ridikas teigė, kad tai – amžius, kai žmogus jau nebe jaunuolis, bet ir nenusenęs. Tai laikas, kai vertybės jau susiformavusios, vaikai užauginti, o vakarai paprastai praleidžiami namuose. Tai, anot psichologo, stabiliausias amžiaus tarpsnis.
Peržengęs keturiasdešimties metų ribą žmogus jaučiasi praradęs žavesį, patrauklumą. Tarsi nori paskutinį kartą „pasispardyti”. Patikrinti, ar dar yra patrauklus, įdomus priešingai lyčiai, nes šeimoje vyras ir žmona po kelių dešimtmečių tampa vienas kitam mažiau įdomūs.
Šiuo periodu žmogus stengiasi atsigriebti už prarastą laiką, siekia patirti tai, ko negalėjo sau leisti jaunystėje.
„Ankstyvos vedybos ir atsidavimas šeimai ima atrodyti kaip auka. Todėl lyg ir atėjo laikas pagyventi sau, nes duoklė jau tarsi atiduota. Neretai dėl to pasineriama į asketizmą”, – aiškino psichologas.
Išgyvena sunkiai
Šiuo laikotarpiu tiek vyrai, tiek moterys linksta į savianalizę, ieško gyvenimo prasmės, iš naujo nusistato sau tikslus, prioritetus.
Kai kuriems žmonėms 40-50 metų amžius tampa sunkiu išbandymu.
„Graužatis savo ir kitų atžvilgiu neleidžia jaustis gerai. Todėl linkstama į depresiją. Žmogus yra linkęs prisiimti sau aukos vaidmenį, kaltina save ir kitus dėl neįgyvendintų tikslų, svajonių”, – pasakojo K.Ridikas.
Moterims ir vyrams vidurio amžiaus krizė pasireiškia panašiai.
„Moterys ima dairytis į jaunesnius vyrus, ima labiau savimi rūpintis, gražintis. Atsiranda poreikis palaikyti formą. Kadangi šiuo laikotarpiu dažnai imama abejoti savo šansais, viduje kirba noras išgyventi flirtą, pajusti, kad galbūt dar ne viskas prarasta”, – sakė psichologas.
Nori apgauti laiką
Vidurio amžiaus laikotarpiu dažnai galvojama apie mirtį, baiminamasi dėl vaikų ateities, bandoma bėgti nuo savęs.
„Kas bėga į darbą, kas į politiką, kiti pasineria į kūrybą. Taip žmogus siekia įprasminti savo buvimą, tarsi atiduoti duoklę visuomenei”, – aiškino psichologas.
Vidurio amžiaus periodu pasikeičia laiko pojūtis. Atsiranda pabaigos nuojauta ir suvokimas, kad laiko nebesulaikysi.
K.Ridiko teigimu, žmogus pats turi išgyventi šį nelengvą laikotarpį. Anot jo, idealu, jei moralinę paramą suteikia šeima, draugai.
Santuokos išbandymai
Vidurio amžiaus krizė paprastai išgyvenama trečiuoju kritiniu laikotarpiu.
Psichologas išskyrė tris kritinius vedybinio gyvenimo periodus. Šeimai išbandymu tampa pirmieji santuokos metai, per kuriuos du žmonės mokosi kartu gyventi, atranda vienas kitą kaip gyvenimo partnerį.
Antrasis status slenkstis – pirmojo vaiko gimimas. Atėjęs naujas žmogutis pakeičia iki tol buvusį gyvenimą iš esmės.
Trečiasis kritinis momentas ištinka tada, kai namus palieka suaugę vaikai.
„Tėvai lyg klausia vienas kito – ko mes čia sėdim? Du svetimi žmonės. Nebeliko vaikų ir jungiamoji grandis tarsi nutrūko”, – aiškino psichologas.
Žvalgosi į jaunesnes
Vidurio amžiaus metais tarsi bandoma surinkti paskutinius žavesio likučius.
Vyrai dažnai susidomi ypač jaunomis merginomis. „Pasirodo jauna mergužėlė ir apsuka galvą. O vyriškis sukasi aplink ir dar stebi, ar visi mato. Taip vyras viduje užsidega dar keleriems metams”, – sakė pašnekovas.
Reikalingas žaidimas
Psichologas akcentavo, kad vidurio amžiaus krizė santuokoje yra natūralus dalykas.
„Kai matai žmogų kasdien visokį – ir riebaluotu chalatu, ir susivėlusį, – tai po kurio laiko įsipyksta. Štai aristokratų šeimose vyras ir žmona miegodavo savo buduaruose. Vyras, ateidamas pas žmoną, prieš tai pasibelsdavo, paklausdavo, ar galima įeiti. Tam, kad būtų išsaugoti santykiai, būtinas žaidimas, interesų bendrumas, neužtenka gyventi po vienu stogu”, – tvirtino K.Ridikas.
Pasak psichologo, kuriam laikui atitrūkti vienas nuo kito labai naudinga. Tada tarsi vėl atsiranda susidomėjimas vienas kitu.
„Žmonės ir vyresniame amžiuje ima krėsti kvailystes – ropščiasi balkonais, dainuoja po langais, vienas kitą vadina meškiukais ir kačiukais”, – šypsojosi pašnekovas.
Padaugėja skyrybų
Vidurio amžiaus krizės metu padaugėja neištikimybės atvejų ir skyrybų.
„Neištikimybė – universalus dalykas. Juk visi pasižiūri į kitus. Mąsto koks vyriškis: būtų neblogai „pasimatuoti” šitą mergužėlę. Jei žinotume, ką galvoja ir naktimis sapnuoja mūsų mylimasis, beliktų virvę po kaklu rištis”, – juokėsi psichologas.
Jo teigimu, tarp sutuoktinių privalo išlikti paslapčių. „Pačius intymiausius dalykus ir savo seksualines fantazijas galima pasakoti psichologui, kunigui ir nebent atsitiktiniam praeiviui, nes priešingu atveju liksi tiesiog nesuprastas ir sukelsi konfliktą”, – aiškino pašnekovas.
Nemoka spręsti konfliktų
Psichologas K.Ridikas pabrėžė, kad šeimoje ypač svarbu tinkamai išspręsti kilusį konfliktą.
„Konfliktinėse situacijose sutuoktinis būtinai primins kitam apie jo praeities paklydimus, nors jie galbūt vyko prieš daug metų. Konflikto metu ieškoma ne tiesos, bet bandoma išsiaiškinti, kas teisesnis. Deja, nė vienas barnis nesibaigia abiejų pusių džiaugsmu ir plojimais. Dažnai tiesiog pagalvojama – ateis laikas – atsiteisiu. Todėl įtampa išlieka. Iškilus kitam menkam konfliktui, įsiplieks kita audra ir vienas kitam vėl ims tėkšti į veidą tai, kas skaudu ir vis dar nepamiršta”, – pasakojo specialistas.
Į klausimą, kodėl skiriamasi, psichologas atsakė paprastai: „Skyrybos vyksta dėl to, kad gyvenimas už šeimos ribų visada atrodo gražesnis”.