Švedų prognozėse – disko metiko rekordas

Europos lengvosios atletikos čempionato ritmą diktuoja ir netikėti sportininkų sprendimai

19-ajame Europos lengvosios atletikos čempionate išdalyti pirmieji medalių komplektai, o į geresnių rezultatų laukimo nuotaikomis gyvenančią Lietuvos rinktinės stovyklą vakar atvyko dukart olimpinis bei pasaulio disko metimo čempionas Virgilijus Alekna.

Galimybę įvertino penkiais procentais

V.Aleknos atvykimas simboliškai sutapo su švedų dienraščio „Geteborgs Posten“ surengta sporto specialistų bei lengvosios atletikos ekspertų apklausa, kurioje teirautasi apie galimus naujus pasaulio rekordus „Ullevi“ stadione šio Europos čempionato metu.

Žinovų nuomone, yra penki atletai, iš kurių verta tikėtis išskirtinių pasiekimų. Vienas jų – Lietuvos sportininkas.

Galimybė, kad V.Alekna pagerins nuo 1986 metų vokiečiui Jurginui Šultui priklausantį disko metimo planetos rekordą (74,08 m), įvertinta 5 procentais.

„Tai įmanoma. Gali būti, kad man pavyks tai padaryti. „Ullevi“ stadione yra palankios sąlygos tolimiems metimams. Man čia patinka“, – citavo V.Alekną „Geteborgs Posten“.

50 proc. tikimybę pelnė Rusijos kūjo metikė Tatjana Lysenko, jau kvalifikacinėse varžybose pasiekusi Europos čempionatų rekordą (73,23 m). Jai priklauso ir pasaulio rekordas (77,41 m).

25 proc. įvertintos trišuolininkės rusės Tatjanos Lebedevos galimybės, 20 proc. – dar vienos Rusijos atstovės šuolininkės su kartimi Jelenos Isinbajevos šansai ir 10 proc. – šuolininkių į aukštį švedės Kajsos Bergkvist ir rusės Jelenos Slesarenko startai.

Disko metikų kvalifikacinės varžybos vyks ketvirtadienį, o finalas – šeštadienį.

Prancūzė sužlugdė intrigą

Po pirmosios čempionato dienos pradėjo retėti kaunietės septynkovininkės Viktorijos Žemaitytės konkurenčių gretos. Netikėčiausia naujiena, niekais pavertusi švedų aktyviai eskaluotą ažiotažą, tapo vienos favoričių prancūzės Junis Barber atsisakymas tęsti varžybas.

O pirmenybių išvakarėse beveik visi didžiausi Švedijos dienraščiai bei televizijos kanalai tiesiog nėrėsi iš kailio analizuodami ir prognozuodami, kaip klostysis olimpinės bei pasaulio čempionės švedės Karolinos Kluft ir J.Barber dvikova…

Spaudos konferencijoje 1999 m. pasaulio čempionė J.Barber pareiškė, kad pasitempė kojos raumenis, tačiau užkulisiuose kalbėta, jog prancūzė, po pergalės 100 m barjeriniame bėgime eidama į kitos rungties varžybas, atsiliko nuo septynkovininkių grupės ir, paklydusi „Ullevi“ stadiono koridoriuose, pavėlavo į rutulio stūmimo sektorių, o teisėjai (beje, švedai) buvo neperkalbami ir neleido jai startuoti.

Neslėpė nusivylimo ir K.Kluft, teigdama užjaučianti žiūrovus, kad jiems tenka susitaikyti su tokia apmaudžia atomazga. Juk pasitraukus pagrindinei varžovei J.Barber, švedei teliko formalumas – tiesiog pasiimti aukso medalį.

Sutrikdė mažesnis rutulys

Po dviejų rungčių V.Žemaitytės sąskaitoje buvo 1875 taškai (22-oji vieta tarp 30 dalyvių). Tikėtasi, kad lietuvės pozicija bus geresnė pasibaigus trečiajai rungčiai – rutulio stūmimo varžyboms, tačiau savo viltis sužlugdė pati sportininkė.

Pirmiesiems dviem bandymams (vieno teisėjai neįskaitė, o kito rezultatas – 11,64 m) ji kažkodėl pasirinko to paties svorio, tačiau mažesnio diametro rutulį. Buvo matyti, kad toks sprendimas sutrikdė Viktoriją, jai prireikė daugiau laiko ir pastangų pasirengti startui.

Tik paskutinį – trečiąjį – bandymą V.Žemaitytė atliko su didesnio diametro rutuliu ir pasiekė 3-iąjį rezultatą B grupėje ir 15-ąjį tarp 29 dalyvių – 13,12 m.

Ši rungtis baigėsi skandalu. Didžiosios Britanijos atstovai savo proteste pareiškė, kad ukrainietė Natalija Dobrynska rutulį stūmė kažkuo išsitepusi plaštakas. Apeliacijų komisija britų pretenzijas pripažino pagrįstomis ir neįskaitė N.Dobrynskos antruoju bandymu pasiekto rezultato (14,82 m), palikusi galioti pirmąjį – 14,22 m. Tai ukrainietei kainavo 40 taškų.

200 m V.Žemaitytė nubėgo per 25,44 sek. (21-asis rezultatas) ir, surinkusi 3457 taškus, pakilo tik vienu laipteliu aukščiau – į 21-ąją vietą.

Vakar po šuolių į tolį rungties (rezultatas – 5,56 m, paskutinė, 15-oji vieta, B grupėje ir 27-oji tarp 28 dalyvių) mūsų šalies daugiakovininkė su 4174 taškais buvo smuktelėjusi į 24-ąją poziciją. Po šeštosios rungties V.Žemaitytė pakilo viena vieta aukščiau. Ietį kaunietė nuskraidino 43,45 m (1-oji vieta A grupėje) ir pagerino asmeninį rekordą.

Keturi mūsiškiai – toli nuo lyderių

Kvalifikacijos varžybų barjerų neįveikė sprinterė kaunietė Audra Dagelytė, disko metikė skuodiškė Zinaida Sendriūtė, šuolininkas į tolį vilnietis Vytautas Seliukas ir ieties metikas kaunietis Tomas Intas.

A.Dagelytė 3-iojoje atrankos grupėje 100 m nubėgo per 11,74 sek. (6-oji vieta grupėje ir 26-oji bendroje įskaitoje tarp 29 dalyvių). Asmeninis kaunietės rekordas yra 11,57 sek. Greičiausia buvo belgė Kim Gevert – 11,19 sek.

Z.Sendriūtė numetė diską 53,22 m (9-oji vieta B grupėje ir 18-oji bendroje rikiuotėje tarp 19 dalyvių). Asmeninis skuodiškės rekordas – 57,26 m. Geriausią rezultatą pasiekė pasaulio ir Europos čempionė vokietė Franka Dič – 65,93 m.

V.Seliukas į tolį nušoko 7,58 m (10-oji vieta A grupėje ir 21-oji bendroje įskaitoje tarp 26 dalyvių). Asmeninis vilniečio rekordas – 8,02 m. Kvalifikacijos varžybų lyderiu buvo italas Andriu Houvas – 8,33 m.

T.Intas ietį numetė 74,76 m (9-oji vieta B grupėje ir 18-oji bendroje įskaitoje tarp 24 dalyvių). Asmeninis lietuvio rekordas – 82,94 m. Finalininkų grupės lyderiu tapo norvegas Andreasas Torkildsenas – 86,55 m.

Pirmieji medalius išsidalijo rutulio stūmikai. Čempionu tapo vokietis Ralfas Bartelis (21,13 m), vos dviem centimetrais aplenkęs baltarusį Andrejų Michnevičių (21,11 m) ir daną Joachimą Olseną (21,09 m).

Moterų 10000 m bėgimą laimėjo rusė Inga Abitova (30 min. 31,42 sek.). Sidabro apdovanojimas įteiktas norvegei Suzanai Vigen (30:32,36), bronzos – rusei Lidijai Grigorjevai (30:32,72).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.