„Al Qaedos” Damoklo kardas, kybojęs virš Londono kelerius metus nuo pat karo Irake pradžios, smigo į miesto širdį. Kelios dešimtys žuvusiųjų, keli šimtai sužeistųjų. Dar niekada jokia Europos Sąjungos šalis, pradėdama savo pirmininkavimą, nesulaukdavo tokio smūgio.
Žinoma, Londonas regėjo dar ne tokių žaizdų, kai Winstonui Churchilliui vadovaujant Didžiosios Britanijos sostinė atsilaikė prieš hitlerininkų skėrius – pulkus bombonešių, negailestingai ir metodiškai bombardavusių šalies sostinę.
Bet Churchillį kariškiai įspėdavo, kada ir kiek „Luftwaffes” lėktuvų atskris įbauginti laisvųjų britų. Tada gelbėjo ką tik išrasti radarai. O Tony Blairas nežinojo (ar bent neparodė žinąs), kada nematomi „Al Qaedos” vyrai ir moterys prasmuks ir išsprogdins civilius bei sostinės transporto sistemos dalis. Tokių radarų nesugeba išrasti nei britų, nei pasaulio mokslo žiedas.
Tiesa, Didžioji Britanija ir be XXI amžiaus radarų puikiai žinojo esanti pirmas po JAV „Al Qaedos” taikinys. Greta padidinto teisėsaugos budrumo, Blairo vyriausybė praėjusį rudenį įstatymiškai įteisino kai kurių pilietinių laisvių suvaržymus, siekdama efektyviau kontroliuoti teroristų judėjimą. Todėl londoniečiai liepos 7-ąją tikėjosi praleisti įprastai. Deja, šimtaprocentinio saugumo nebūna.
Ironiška, kad tą pačią dieną, kai nekalti Londono gyventojai išgyveno teroro ataką, Škotijoje prasidėjo galingiausių pasaulio valstybių aštuoneto (G8) pasitarimas, skirtas skurdui pasaulyje aptarti. Teroristai neabejotinai sumaitojo ne tik Londono transportą, bet ir šio susitikimo darbotvarkę (kartu atpigindami naftos kainas ir britų kompanijų akcijas).
Pasaulis tiek susitraukė, kad tarp žuvusiųjų Londone galėjo būti ir lietuvių. Kad ši tragedija paveikė ir Lietuvą, liudija ir gausūs internetiniai komentarai. Tik gaila, kad juose nuožmiai užsipuolami musulmonai kaip religinė bendruomenė. Rasti atpirkimo ožius itin lengva. Bet neverta manyti, kad daugybei niekuo dėtų musulmonų tokios nuotaikos patiks ir jie už tai paplos.
Negana to, taip nukrypstama nuo esminės temos – teroro šaknų. Terorą maitina oligarchinės grupuotės, bet jos būtų daug silpnesnės, jeigu nesiremtų į skurdžių, beraščių ir religinių fanatikų gretas. Auga ištisos traumuotos kartos Artimuosiuose Rytuose.
Juk norint įveikti klastingąjį, žiaurųjį ir žaibiškąjį terorą kovos būdu, reikia dar didesnės klastos, žiaurumo ir žaibiškumo (tankai juk čia nepadės). Arba reikia kažką iš esmės keisti pasaulio sąrangoje.
Skurdas, nelygybė, regioniniai konfliktai – tai irgi teroras, tik lėtinis. Nuo skurdo teroro kasdien miršta 50 000 žmonių. Du trečdaliai žmonijos nė karto neskambino telefonu. G8 susitikimo dalyviai kaip tik ir norėjo kalbėti apie tai, kaip skurdą padaryti istorija. Problema tik ta, kad kalbėti nebepakanka.
Žuvusiųjų nebesugrąžinsi. O Londonas jau po savaitės atsigaus. Blairas neatsistatydins. G8 susitikimas nežlugs. Londonas 2012 metais surengs olimpines žaidynes. Britanija oriai užbaigs pirmininkavimą ES.
Bet skurdas ir nelygybė išliks ilgesnį laiką. Vadinasi, ir teroras?
Algirdas Paleckis,
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys