Ir šį kartą darbo saugos inspektoriai apie tai sužinojo tik iš žiniasklaidos
Į moderniąsias Kauno statybas vėl kviesta greitoji medicinos pagalba. Trečiadienio vidurdienį skubios medikų pagalbos vėl prireikė būsimo prekybos ir pramogų centro „Akropolis” statybvietėje.
Vakar rytą Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius apie šį įvykį dar nieko nežinojo. Kaip ir Kauno policija, paraleliai su darbo saugos specialistais atliekanti panašių nelaimių darbo vietose aplinkybių tyrimus.
Darbo inspekcijos vadovybė iš to buvo linkusi daryti prielaidą, kad greičiausiai darbininko patirta trauma bus nesunki, todėl jo darbdaviai nusprendė pranešti jiems apie tai , tik baigę savąjį nelaimės aplinkybių tyrimą.
Antradienį, prieš pat pietų pertrauką, medikų pagalbos prireikė vienam iš darbininkų, kalančių lyg ant mielių dygstančios būsimos trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės polius. Šiuos darbus atliekančios Telšių UAB „Stropa” statybos meistras nusikirto pirštą.
Kaip dienraščiui pasakojo minėtos Žemaitijos bendrovės atstovas Agnius Matjošaitis, nelaimė įvyko su kampiniu šlifuokliu pjaunant nulinkusį vamzdį. „Yra kaip yra, atvejis nemalonus, mes irgi dėl to išgyvename”, – tik toks buvo komentaras pašnekovo, tegalėjusio patikslinti, kad visa tai įvyko prieš pat pietų pertrauką.
Tačiau jis įtikinėjo, kad tai pirma nelaimė jų bendrovėje, nors polius jų darbininkai kalė tikrai ne vieno žinomo Kauno objekto statybvietėje.
Kelinta tai nelaimė šioje tik vasarį prasidėjusioje statybvietėje, vakar negalėjo tiksliai pasakyti ir Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vadovai. Jiems apie tai tampa žinoma tik mirtinais arba sunkių sužalojimų atvejais.
Balandžio pabaigoje „Kauno diena” jau rašė apie vieną rimčiausių (iš iškilusiųjų viešumon) šios statybvietės kriminalinį krikštą, kai nuo keturių aukštų namo stogo, iš maždaug dešimties metrų aukščio, nukrito Vilniaus UAB „Senovė” pagalbinis darbininkas, nežinia ką veikęs ant stogo, nes jo užduotis buvo pasilypėjus ant pastolių iš pastato vidaus ardyti skersines lentas. Tada apie šią nelaimę, kurios metu darbininkas patyrė sunkią galvos traumą bei rankų ir kojų lūžius, darbo inspektoriams pranešta tik po aštuonių valandų. Tai tapo jų pasiteisinimu, kodėl nelaimės vieta apžiūrėta tik kitą rytą, t.y. po paros.