Srauniosios Dubysos pakrantėje poilsiavietėje „Lakštingala” vėl skambėjo gitarų akordai ir bardų dainos – vyko tradicinė 12-oji tarptautinė dainuojamosios poezijos šventė „Šaltinis 2006”
Pasak vieno organizatorių ir renginio idėjos autoriaus Albino Stakausko, tik antri metai, kai festivalis rengtas po atviru dangumi. Iki tol dešimtį metų „Šaltinio” versmės tryško Raseinių kultūros rūmuose, be to, gerokai įrudenėjus – lapkričio pabaigoje. Dabar žmonės buriami po atviru dangumi. Prie laužo ugnies bardų dainos skamba romantiškiau, tai puiki proga ir pabendrauti bei susidraugauti.
Stakauskas papasakojo, kad iš pradžių sumanytas festivalis buvo skirtas daugiau Žemaitijos regionui, tačiau vis dažniau į renginį kviečiami atvykti ir kitų šalies vietovių bei užsienio atlikėjai. Šiemet svečiavosi šio žanro virtuozai grupė „Freedom” iš Liubartovo miesto (Lenkija), savos poezijos versmes atskleidė jau pripažintas bardas kaunietis Edmundas Janušaitis, dainuojamosios poezijos atlikėjas iš Jonavos Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Iš Vilniaus atvyko Domantas Razauskas.
Pasak gitaros iš rankų beveik nepaleidžiančio Šiluvos parapijos klebono Erasto Murausko, dainuojamoji poezija – tai žmones siejanti gija. Jis šiemet su grupele savo auklėtinių pirmą kartą pasirodė scenoje.
Atlikėjai įrodė, kad yra tikri fanatikai. Įvakarojus pradėjo krapnoti lietus, dalį renginio svečių suginęs į palapines, kitus privertęs leistis namo, tačiau muzikantai grojo kaip groję. Kai kurie, beje, gitaras tebevirpino net ir gilią naktį. Tuo tarpu aplink sceną, nepaisant subjurusio oro pasislėpęs po skėčiu, gobtuvu, o neretai ir atkišęs dangui niekuo nepridengtą galvą, pasiliko dar ne vienas šios muzikos mėgėjas.
Raseiniškių festivalį pagerbė ir šiuo metu per Lietuvą keliaujanti piligrimiška danų, vadovaujamų Kajaus Henningseno. Jis seka savo senelio Ivero Henningseno mūsų krašte pirmojo pasaulinio karo metais vaikščiotais keliais.