Derlius bus gerokai mažesnis
Laikinasis administracijos direktorius Eugenijus Lunskis(nuotraukoje), komentuodamas 2006 m. liepos 28 d. įsakymą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo rajone teigė, kad nerimo šurmulys per Lietuvą perbėgo apie liepos vidurį. Liepos 18 dieną paskelbtas penktos klasės miškų gaisringumas ir imtasi griežtų saugos priemonių. Liepos 28 dieną paskelbta ekstremali Panevėžio rajono situacija dėl stichinės sausros. Seniūnai paskirti koordinatoriais prevenciniam darbui su stichinės sausros padariniais. Uždraustas miškų kirtimas, privačių ir nuomojamų vandens telkinių šeimininkai privalo leisti gaisrininkams naudotis vandeniu ir sudaryti sąlygas privažiuoti. Visos atsakingos organizacijos privalo sustiprinti priešgaisrinės apsaugos kontrolę.
Eugenijus Lunskis sakė, kad nukentėję žmonės nuskriausti nebus – jau atliekami skaičiavimai dėl sausros padarinių. Ieškoma materialinių rezervų kompensacijoms. Atsakingi žmonės atidžiai seka informaciją, sinoptikų pranašaujamų liūčių gali ir nebūti. Tačiau jei taip atsitiktų, ūkininkams būtų dar prasčiau. Dabar numatoma, kad derliai bus gerokai mažesni. Po liūčių padėtis būtų neprognozuojama, tačiau operatyviai reaguoti būtų pasiruošta. Tikimasi, kad svarių veiksmų imsis ir apskritis, nes jos teritorija paskelbta stichinės nelaimės zona.
Nėra galimybės apsidrausti
Lietuvoje pasigirsta balsų, jog užsitęsusi sausra palaidojo paskutines ūkininkų viltis išsaugoti didesnį derlių. Apsidrausti žemdirbiai neturi galimybės, daugelis turi įsipareigojimų bankams ir tiekėjams, nežino, kaip reikės atsiskaityti. Investicijos į būsimą derlių žlugo. Ūkininkai sako dar nėra matę tokios karščių nualintos žemės. Nėra kur ganyti karvių, pieno primelžiama daug mažiau nei įprasta. Kai kurie žemdirbiai karves šeria žiemai parengtomis atsargomis. O norint gyvulį parduoti, tenka laukti keletą savaičių. Gyvulių kainos kritusios, auga pieno savikaina. Žemdirbiai įsitikinę, kad lietus derliaus neišgelbėtų, o tik dar labiau pakenktų. Prasidėjo javapjūtė. Grūdai smulkūs, o ir tų nedaug. Ūkininkai tikisi prikulti tik 40 procentų ankstesnių metų derliaus.
Milijoninius nuostolius žemdirbiams atnešė pernykštės liūtys, šios žiemos šalčiai ir vasaros sausra. Gali bankrutuoti ne vienas ūkis. Deja, dėl tokių gamtos reiškinių, kaip sausra, derliaus nedraudžia nė viena draudimo kompanija. Telieka bėdoje kapstytis patiems ūkininkams arba iš valdžios prašyti kompensacijų.
Žemdirbiai nėra turtingi ir saugūs
Patys ūkininkai sako, kad pagrindinė bėda yra ne sausra, o visa Lietuvos žemės ūkio sistema. Sausra tik pribaigė. Štai Panevėžio rajono Spirakių kaimo ūkininkė Irena Sulzickienė, šeimininkaujanti 36 hektaruose, kalba, kad tradicinio lietuviško ūkininkavimo nebenorėtų. Ir ne ji viena – apylinkėje žemės nebedirba niekas. Sausra nebūtų tokia baisi, jeigu žemdirbiai būtų tvirti, turtingi ir jaustųsi saugiai.
Ūkininkė dėsto: „Visais laikais būta visokių orų ir metų. Pirmais – trečiais nepriklausomybės metais dar tikėjomės, matėme šviesą. Pirkome naują techniką. Laikėme kiaules, karves, jaučiais. Sėjome javus. Šiandien neliko nieko. Mažos produkcijos kainos žemdirbius smukdė labiau nei sausros. Sausra juodą darbą užbaigė”. Ūkininkė kalba, kad šiandien dauguma apylinkės kaimynų žemės nebedirba. Dauguma augina agurkus sėkloms. Jie auga penkių arų šiltnamiuose. Iš tokio plotelio gaunama pelno. Kai kurie turi tų šiltnamių po kelis. Sėklos išvežamos į Maskvą. Kokia veislė – nežino, nes darbdavys nesako. „Gerai dar, kad truputį prisiduriam išmokomis, – sako ūkininkė. – Štai kaimynas baigė ūkininkauti, prisipirko trąšų, o dabar sėdi skoloj ir vaikšto mėlynas”. Žemdirbės laukai apsėti miežiais saviems galvijams. Tačiau miežiai maži.