Viktoras Muntianas pripažino padaręs nemažai politinių klaidų, o viena jų – dalyvavimas partinėje veikloje
Išskirtiniame interviu „Kauno dienai” parlamento vadovas leido suprasti nusivylęs didžiąja politika, į kurią atėjo iš mero kėdės Kėdainiuose. V.Muntianas nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad per būsimus savivaldos rinkimus gali grįžti į vietinę valdžią.
Interviu Seimo Pirmininkas davė vakar netrukus po to, kai susitiko su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. Šis pareiškė apie savo paramą V.Muntianui, kuriam gresia nepasitikėjimo procedūra dėl Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria jis buvo apkaltintas Konstitucijos pažeidimu dėl birželį visuotiniame teisėjų suvažiavime pasakytos kalbos. Joje Seimo Pirmininkas griežtai kritikavo teismų darbą, be kita ko, minėdamas ir konkrečias bylas.
V.Muntianas „Kauno dienai” sakė premjero paramos neprašęs.
Nesibaimina nepasitikėjimo procedūros
– Sakote, Jums nereikia premjero paramos? Nesibaiminate gresiančios nepasitikėjimo procedūros?
– Jeigu tos paramos reikėtų, jos ieškočiau. Bet jos man tikrai nereikia.
Nieko ypatingo nejaučiu artėjant tam galimam išbandymui. Galbūt netgi gerai, jeigu nepasitikėjimo procedūra bus surengta ir bus patikrintas Seimo pasitikėjimas savo vadovu, nes be pasitikėjimo sunku, praktiškai neįmanoma dirbti šį darbą.
Kita vertus, jeigu ta procedūra įvyktų ir nepasitikėjimas būtų pareikštas, esu ramus, kad savo tikslus galiu realizuoti ir eidamas kitas pareigas.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku yra slaptas, kiekvienas parlamentaras turės galimybę pasitarti su savo sąžine ir protu, kai stovės toje slapto balsavimo kabinoje.
Galiu dar kartą pakartoti, jog laikau savo politine klaida tai, kad per teisėjų suvažiavimą kalbėjau apie atskiras, dar teisme iki galo neišnagrinėtas bylas. Bet ta savo kalba norėjau atkreipti dėmesį į problemas teismuose, apie visuomenės nepasitikėjimą teismų darbu. Tik buvo netinkamai ir nekompetentingai pasinaudota konkrečiais bylų pavyzdžiais, kas tikrai neleistina politikui. Tą patį, ką norėjau, galima buvo pasakyti apibendrintai, nesiremiant teismuose nagrinėjamomis bylomis.
– Vadinasi, su premjeru nesikalbėjote apie tai, kad galbūt būtų tikslinga kai kuriuos politinius oponentus Seime įkalbėti nekelti nepasitikėjimo Jumis klausimo arba jeigu jis būtų pradėtas svarstyti, nebalsuoti už Jūsų atstatydinimą?
– Nieko blogo nematau, jeigu ta procedūra bus pradėta, nes tai leis išnagrinėti problemą iš esmės, išsiaiškinti visus niuansus ir galų gale pasitikrinti Seimo narių pasitikėjimą.
Nemato pirmalaikių rinkimų prasmės
– Galbūt su premjeru kalbėjote, kaip valdančiąją mažumą paversti dauguma dabartiniame Seime?
– Kalbėjome apie tai, kad valdančiajai koalicijai reikia priimti sprendimus dėl mūsų iškeltų tikslų realizavimo ir telkti Seimą, kad tie sprendimai būtų patvirtinti.
Kol kas turime mažumos Vyriausybę. Turime laikytis tų susitarimų, kurie šiandien yra priimti, ir užsitikrinti palaikymą Seime Vyriausybės darbams.
Jeigu valdančioji dauguma atsiras, tai, matyt, įvyks be mūsų subjektyvios įtakos. Subjektyvumas gali pasireikšti tik socialliberalų atveju. Mano supratimu, jų padėtis dabar yra dviprasmiška, nes Vyriausybės programoje, kuri buvo patvirtinta, yra daug ankstesnės Vyriausybės programinių nuostatų. O ją buvo patvirtinę ir socialliberalai.
Tad socialliberalų galimas atėjimas į valdančiąją koaliciją gali būti diskusijos objektas. Galbūt vertėtų juos pabandyti įtikinti, kad pasirinktas opozicinis kelias nėra visai teisingas.
– O didesnė ar mažesnė Darbo frakcijos dalis galėtų prisijungti prie koalicijos?
– Tai turėtų būti savaiminis procesas, vargu ar galime jam kaip nors padaryti įtaką. Manau, ten yra pakankamai žmonių, galinčių kritiškai įvertinti savo partijos veiklą. Tad tikiu, kad ten turėtų kažkas keistis. Nuo to priklausys ir galimas šios partijos dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje.
– Toks neaiškumas dėl daugumos ir mažumos Seime gali sukelti problemų ankstyvą rudenį, kai reikės iš naujo perskirstyti parlamentinių komitetų vadovų postus?
– Kol kas tikrai atrodo, kad tai bus tam tikras galvos skausmas koalicijai. Mes norėtume, kad
sprendžiant Seimo komitetų vadovų klausimą būtų laikomasi tų pačių principų, kaip ir dalijantis atsakomybe mažumos Vyriausybėje.
– Ar tai įmanoma, turint galvoje, kad opozicija dabar yra didesnė už valdančiąją koaliciją? Juk susivienijusi opozicija, jeigu jai tai pavyks, gali panorėjusi užimti visų Seimo komitetų vadovų postus.
– Opozicija buvo didesnė ir tvirtinant mažumos Vyriausybę bei jos programą. Tada viską lėmė susitarimai su kai kuriais oponentais. Ir komitetų vadovų klausimu reikės tartis.
– Gal vis dėlto pirmalaikiai Seimo rinkimai yra geriausia išeitis iš dabartinės sudėtingos politinės situacijos?
– Niekas manęs kol kas neįtikino, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų kaip nors kardinaliai pakeisti politinę situaciją. Manau, ir šis Seimas dar gali įrodyti, kad galima dirbti, tartis, galima siekti užsibrėžtų tikslų.
Neatrodo, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai ką nors duotų kokybine prasme. Vienintelė išeitis šioje situacijoje – konstruktyvus darbas.
Gailisi, kad nekūrė naujos partijos
– Jau greitai bus pusmetis, kai vadovaujate Pilietinės demokratijos partijai. Ar ji pateisina Jūsų politinius lūkesčius?
– Gal mes ir padarėme klaidą, kad nekūrėme visiškai naujos partijos, o pasinaudojome viena jau egzistuojančia politine organizacija kaip branduoliu, kad sukurtume Pilietinės demokratijos partiją. Tada mums tai atrodė geresnė išeitis. Bet dabar matyti, kad buvo ir kai kurių klaidų padaryta, kurias taisant reikėjo pakankamai daug pastangų.
Galvoju, kad to, ko tikėjausi, nepasiekiau. Pirmiausia tai įvyko todėl, kad kardinaliai pasikeitė politinė situacija. Tai šiek tiek pakeitė ir Pilietinės demokratijos partijos padėtį. Ji visai kitokia, nei buvo prieš tik ką pasibaigusią Vyriausybės krizę.
– Kalbėdamas apie padarytas klaidas galbūt turite galvoje kai kurių gana prieštaringai vertinamų Seimo narių: Jono Ramono, Algimanto Matulevičiaus – prisijungimą prie Pilietinės demokratijos frakcijos parlamente?
– Galvoju, kad šiandien kažin ar verta apie tai kalbėti. Tas žingsnis jau padarytas. Dabar mums reikia susitelkti konstruktyviam darbui, žengti į priekį, nesidairyti į visas puses, nors, nori nenori, žiniasklaida vis grąžina į praeitį.
– Jūs tikite Pilietinės demokratijos partijos bent kiek matomu pasirodymu per būsimus savivaldos rinkimus?
– Mes sieksime gerai pasirodyti per savivaldos rinkimus. Tam mes dabar turime rengtis, priimti atitinkamus sprendimus. Turime sukurti organizacinę struktūrą, nes be jos niekam nepavyksta gerai pasirodyti savivaldos rinkimuose.
Pripažino padaręs esminių klaidų
– Kaip Jūs jaučiatės būdamas didžiojoje politikoje? Jeigu reikėtų atsukti laikrodį atgal, ar eitumėte į didžiąją politiką iš Kėdainių, kur jau buvote lyg ir neblogai įsitaisęs?
– Tikrai nedaryčiau taip, kaip dariau. Yra daug dalykų, dėl kurių labai gailiuosi. Pirmiausia gailiuosi, kad prieš kelerius metus atsisakiau savo principo nestoti į jokią partiją. Kol nebus naujos partijų kokybės – vakarietiškos, demokratiškos, tol stoti į tas partijas nėra didelio reikalo.
Ko siekiau, eidamas į didžiąją politiką, nepasiekiau ir netgi, kaip minėjau, pridariau klaidų. Kartais – esminių klaidų.
– Jūs nusivylėte politika?
– Kai turi kažkokius tikslus ir jų nepasieki, tada, žinoma, vertinimai būna susiję su tam tikru nusivylimu. Negaliu pasakyti, kad situacija didžiojoje politikoje, atėjus iš savivaldos, labai mane nustebino. Iš šalies matydavau politinius procesus, galėjau juos vertinti kritiškai ir galėjau nuspėti, kas čia laukia. Bet kai turi kad ir nedidelę patirtį vietos savivaldoje, kai ten jau pasiekei beveik visus tikslus, kuriuos buvai sau iškėlęs, tada pradedi tikėti, kad analogiškus tikslus gali pasiekti ir visos Lietuvos mastu. Tikėjau, kad formuodami Darbo partiją, galėsime įsteigti tikrai demokratišką, tikrai vakarietišką partiją. Bet, kaip matote, nepavyko.
– Galbūt tada ieškosite galimybių grįžti į savivaldą, tarkim, per būsimus rinkimus?
– Į tą klausimą šiandien būtų labai sunku atsakyti. Nei vieta, nei laikas nėra tas, kai apie tai reikėtų kalbėti. Esu jau pasakęs, kad esame pasiryžę dirbti tai, kas numatyta, dėl ko sutarta. Tam reikės nemažai pastangų.
– Išliekant didžiojoje politikoje?
– Taip.