Daugeliui vairuotojų neaišku, kada konkrečiai būtina sustoti prieš pėsčiųjų perėją
Atrodo, kad čia viskas paprasta. Tačiau neskubėkime. Pažiūrėkime, kaip tą momentą reglamentuoja Kelių eismo taisyklės.
Pavojai
„76. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų”.
Šiame KET punkte nenurodoma, apie kokią – reguliuojamąją ar nereguliuojamąją – perėją kalbama. Vadinasi, galime daryti pirmą teorinę ir teisiškai pagrįstą išvadą: šis reikalavimas apima visas pėsčiųjų perėjas. Todėl galime teigti, kad transporto priemonės vairuotojas, kuris ruošiasi sukti į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui ir esant prie jo lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, jeigu tuo pat metu prieš perėją kitoje eismo juostoje yra sustojęs automobilis, į dešinę sukti gali tik taip pat prieš tai sustojęs ir įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti ar sukelti pavojų.
Žinoma, prisiminę KET 207 punkto reikalavimus „Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop” liniją, o jeigu jos nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad netrukdytų transporto ir pėsčiųjų eismui”. Taigi galima drąsiai teigti, kad sustoti esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui būtina bet kuriuo atveju.
Teorija ir praktika
Tačiau teorija ir praktika labai skiriasi – vairuotojai, atsidūrę šioje situacijoje, dažnai nesustabdo transporto priemonės.
Antra teorinė išvada, susijusi su sustojimu, yra tokia. Anot KET, sustojimas – tai:
„Iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti”.
Būtų logiška, kad KET 76 punkte (ir kai kur kitur) būtų vartojama ne sąvoka „sustojusi transporto priemonė”, o „sustabdyta transporto priemonė”, nes sustojimas prieš perėją praleisti pėsčiųjų KET prasme nėra iš anksto numatytas sustojimas. Toks sustojimas panašesnis į priverstinį sustojimą. Kelių eismo taisyklėse transporto priemonės sustabdymas pėsčiajam praleisti yra prilyginamas sustojimui.
Stabdymo priežastys
76 KET punkte nerašoma apie sustojimo ar transporto priemonės sustabdymo prieš pėsčiųjų perėją priežastis, todėl bet kuri prieš perėją sustabdyta transporto priemonė turėtų būti ta priežastis, dėl kurios įsigalioja reikalavimas taip pat sustabdyti transporto priemonę. Vadinasi, KET 76 punkto reikalavimai galioja, neatsižvelgiant į transporto priemonės sustabdymo priežastį.
Pavyzdžiui, jeigu antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantis ir besiruošiantis sukti į kairę transporto priemonės vairuotojas sustabdė transporto priemonę prieš pėsčiųjų perėją, pirmąja eismo juosta judantis vairuotojas taip pat privalo sustabdyti automobilį, neatsižvelgdamas į tai, ar pirmasis vairuotojas ruošiasi praleisti pėsčiuosius, ar duoti kelią kitoms transporto priemonėms.
Subtilumai
Trečia, kai kam gal šiek tiek netikėta, išvada gali būti tai, kad 76 punkte kalbama ne tik apie motorines transporto priemones, bet ir apie kitas transporto priemones bei jų vairuotojus. Pavyzdys gali būti toks: prieš perėja sustojo dviratininkas. Kad ir kuo jūs važiuotumėte, automobiliu, motociklu ar dviračiu, jeigu važiuojate ta pačia kryptimi, taip pat privalote sustoti.
Ketvirtas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra tai, kad vėl pradėti važiuoti leidžiama tik įsitikinus, jog perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų būti sutrukdyta arba sukeltas pavojus. Manau, kad reikalavimas, jog perėjoje neturėtų būti pėsčiojo, kuriam gali būti sutrukdyta, teoriškai reiškia, kad perėjoje neturėtų būti pėsčiojo, kuriam reikėtų duoti kelią. Tačiau praktiškai visada reikėtų prisiminti ir kitus KET reikalavimus, kurie reikalauja ne duoti kelią, bet praleisti perėjoje esančius pėsčiuosius.