Imitavimo įrenginiai parodė, ką reiškia atsitrenkti automobiliu į nejudančią kliūtį ar apvirsti aukštyn ratais
Saugos diržai dažnam vairuotojui ar keleiviui vis dar netampa būtinybe važiuojant automobiliu. Praėjusią savaitę kauniečiai automobilininkai turėjo progos įsitikinti, kokią naudą duoda ši paprastai nepelnytai nuvertinama saugos priemonė.
Prisisegus ne taip baisu
Aplink Laisvės alėjoje pastatytus du įmantrius saugos diržų efekto imitavimo įrenginius trečiadienį jau nuo pat ryto pradėjo būriuotis smalsuoliai. Dažnas jų panoro išmėginti juos. Be to, visi praeiviai gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos išleistus lankstinukus, deklaruojančius pagrindinę akcijos idėją: „Saugos diržai gali išgelbėti tavo gyvybę”.
Automobilių saugos diržų efekto imitavimo įrenginys – tai pusketvirto metro ilgio nuožulni plokštuma, kurioje įrengtos dvi sėdimos vietos su saugos diržais. Šis įrenginys, judėdamas žemyn 13-15 kilometrų per valandą greičiu, trenkiasi į kliūtį, leisdamas pajusti sėdinčiajam jame tai, ką jaučia vairuotojas ar keleivis automobiliui atsitrenkus į kliūtį, važiuojant 30 kilometrų per valandą greičiu.
Prie pastarojo įrenginio dirbę vyriškiai iškart įspėdavo jo bandytojus: „Akinius verčiau nusiimkite ir tvirtai laikykite rankose. Vos tik pajudėsite, stenkitės nekalbėti, kad neprikąstumėte liežuvio”. Iš tiesų instrukcijos buvo tikslingos, mat daugelis nesitikėjo patirti tokį efektą. Vos per kelias sekundes nuožulnia plokštuma nusileidę žemyn ir sustoję su nedideliu trenksmu neva įsirėžus į kliūtį, sėdintieji emocijas reiškė įvairiai. Vyresnio amžiaus žmonės įspūdžius stengėsi nuslėpti ir apsiribojo tik nustebusiais žvilgsniais, o jaunuoliai sušukdavo: „Geras! Nieko sau!”.
Tuo tarpu transporto priemonės virtimo imitavimo įrenginys – ant platformos sumontuotas „Škoda Fabia” markės automobilis, kuris kartu su jame sėdinčiais keleiviais verčiasi aplink savo ašį, leisdamas keleiviams įvertinti diržų poveikį esant tokioje situacijoje. Karuselės principu veikianti priemonė privertė ne vieną ją išmėginusį kaunietį suklykti. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos, šių abiejų įrenginių demonstravimo tikslas – skatinti saugos diržų naudojimą.
Gera pamoka jauniems vairuotojams
„Tai – labai gera ir efektyvi prevencinė priemonė. Iki šiol dažniausiai nepaisydavau Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir saugos diržų nesisegdavau, tačiau dabar visuomet jais naudosiuosi ir kitus įspėsiu, kad tai reikia daryti netgi sėdint galinėje sėdynėje”, – dažniausiai buvo rašoma prie įrenginių padėtoje storoje atsiliepimų knygoje.
Labai didelė dalis išbandžiusiųjų šias priemones savo atsiliepimuose minėjo, kad tai turėtų būti kone privaloma jauniems vairuotojams, laikantiems vairavimo egzaminus ir neretai vos tik gavus vairuotojo pažymėjimą pasijuntantiems kelių asais. Tarp lietuviškų pagyrų naujoviškiems saugos diržų efekto imitatoriams knygoje liko ir svečių iš užsienio įspūdžių. Pastarieji kur kas rečiau kalbėjo apie lig šiol nežinotą būtinybę naudotis saugos diržais, o tik pabrėžė, kad panašaus efekto ir tikėjęsi.
Abu įrenginius pagamino Čekijos kompanija „Uamk Industry”, kuri apmokė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir valstybės įmonės „Automagistralė” darbuotojus naudotis šiais įrenginiais. Į Lietuvą atvežtas saugos diržų efektyvumo demonstravimo įrenginys yra septintas, o automobilio virtimo imitavimo – pirmas šioje kompanijoje pagamintas įrenginys. Judviejų kaina gerokai viršija kelis šimtus tūkstančių litų.
Gamintojų teigimu, jei visi automobilių vairuotojai bei keleiviai kaskart naudotųsi saugos diržais, žuvusiųjų keliuose galėtų sumažėti maždaug trečdaliu. Anot jų, saugos diržai yra viena svarbiausių priemonių eismo saugai gerinti. Tai ypač aktualu gyvenvietėse ir miestuose, nes daug eismo nelaimių įvyksta, kai nesilaikoma saugaus atstumo.
Vairuotojui prisisegti pačiam ir patikrinti, ar vaikai yra patikimai prisegti vaikų saugos kėdutėse, ar visi keleiviai automobilyje prisisegę saugos diržus, ar tinkamai fiksuotas bagažas, pakanka mažiau nei dešimt sekundžių. Deja, analizuojant automobilių avarijas, peršasi išvada, kad daugeliui automobilininkų tų sekundžių visuomet pritrūksta.
Mirčiai neprireikia nė sekundės
Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai” eismo saugos vyresniojo specialisto Linarto Kiškio duomenimis, Vakarų šalių saugaus eismo ekspertai specialiųjų bandymų metu įrodė, kad važiuojant 80 kilometrų per valandą greičiu ir trenkiantis į nejudančią kliūtį, neprisisegęs saugos diržo vairuotojas tokiu pat greičiu jau po kelių šimtųjų sekundės dalių krūtine sulaužo vairą ir devynių tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį. Vairuotojo kaukolė suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka prabėgus vos vienai dešimtajai sekundės daliai. Beveik tuo pačiu momentu panašus likimas ištinka ir automobilio keleivius, iš kurių, esant tokiam smūgiui, nelieka nė vieno gyvo. Tik po to automobilyje pradeda byrėti stiklų šukės ir ima kristi kitokios nuolaužos.
„Automobilių gamintojai akcentuoja, kad saugos diržai yra pagrindinė apsaugos priemonė, o įvairios elektroninės sistemos, oro pagalvės ir kitokios naujovės yra tik priedas prie saugos diržų. Lietuvoje ant galinių sėdynių sėdintys keleiviai saugos diržų praktiškai niekuomet nesisega, nors eismo įvykių metu jiems gresia ne mažesni sužalojimai. Saugaus eismo ekspertai specialiųjų bandymų metu įrodė, kad gale sėdintys ir saugos diržais neprisisegę keleiviai susidūrimo su nejudančia kliūtimi metu gali mirtinai traumuoti sėdinčius priekyje”, – sakė L.Kiškis.
Specialistų tikinimu, Lietuvoje kasmet įvyksta daugybė eismo nelaimių, kurių metu žmonės žūsta tik todėl, kad susidūrimo metu per langus iškrenta iš automobilių. Tai ypač pavojinga vaikams, kurie negali naudotis suaugusiesiems skirtais saugos diržais. Vaikų saugumui užtikrinti būtina naudoti specialias vaikų svoriui ir ūgiui pritaikytas kėdutes.
Jau šiais metais VĮ „Kauno regiono keliai” prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliose užregistruota 117 įskaitinių eismo įvykių. Pastarosiose avarijose 26 žmonės žuvo, o per pusantro šimto buvo sužeisti.
Daugiausia eismo įvykiuose žūsta vairuotojų ir keleivių (64,6 proc. visų žuvusiųjų). Galima teigti, kad šie eismo dalyviai nesinaudoja saugos diržais.