Šiuolaikinio žmogaus gyvenime svarbi kiekviena minutė, todėl be laikrodžio jį sunku įsivaizduoti. Namuose laikrodis – ne tik praktiškas daiktas, bet ir svarbi stiliaus bei namų interjero detalė. Laikrodis visuomet buvo pasididžiavimo, valdžios ir turto simbolis, o pirmieji laiko matavimo prietaisai XIV amžiuje atsirado būtent karalių rezidencijose ir katedrų bokštuose.
Brangesni „pasirašyti”
Pasak „Vilniaus antikvaro centro” konsultantės Lilitos, antikvarinių laikrodžių pasirinkimas yra išties didelis. Dažniausiai galima rasti XIX amžiaus pradžios – XX amžiaus laikrodininkų gaminių. „Turime ir vieną laikrodį, kurio mechanizmas, kaip spėjama, yra net XVIII amžiaus, tačiau jo išorės apdaila būdinga XIX amžiaus laikrodžiams”, – pasakoja moteris.
Populiariausi yra sieniniai, pakabinami laikrodžiai, kurių kainos siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Laikrodžio kaina priklauso nuo to, iš kokio metalo jis yra pagamintas ir iš kokios valstybės kilęs. „Brangesni „pasirašyti” laikrodžiai, t. y. turintys autoriaus ar garsios įmonės vardą, bet tokių yra ne tiek jau ir daug. Bene garsiausi iš pakabinamų laikrodžių yra serijiniu būdu pagaminti vokiečių „Gustav Becker” laikrodininkų darbai”.
Pasak konsultantės, atėję į antikvariatą pirkėjai jau įsivaizduoja, kokio laikrodžio norėtų. „Vienos antikvarinių laikrodžių mados šiuo metu nėra. Kiekvienas renkasi pagal savo skonį, derindamas prie namų interjero. Kai kurie žmonės ateina laikrodžių rinktis kartu su namų dekoratoriais, kartais, derindami epochų stilius, laikrodžius perka kartu su mūsų antikvariate esančiais baldais”, – sako Lilita.
Puošybos detalės įvairios
Panorusieji įsigyti antikvarinį laikrodį turėtų pagalvoti apie namų planavimą ir interjerą. Šie laikrodžiai yra gana masyvūs, todėl jiems reikia daugiau vietos. Laikrodžio apdaila taip pat svarbi. Itin puošnus ar prabangus laikrodis gali nustelbti aplinkines interjero detales ir tapti netgi trikdančia detale.
Antikvarinių laikrodžių korpusų apdailos bruožų tendencijos yra gana įvairios. Renesanso epochoje laikrodžiai buvo gaminami panašūs į pastatus arba bokšto formos. Baroko laikrodininkai gamino statomus ant grindų, sieninius, židininius laikrodžius. Asimetriškos, bet išlaikančios pusiausvyrą formos, įmantrūs ornamentai būdingi rokoko stiliaus laikrodžiams.
Simetriškų kompozicijų ir saikingo dekoro mėgėjai turėtų rinktis klasicizmo, atgaivinusio antikos tradicijas, laikrodininkų darbus. Šiuo laikotarpiu daugiausia buvo gaminami dviejų tipų laikrodžių korpusai: triumfo arkos ir ant stačiakampio postamento sukomponuotos įvairios skulptūrėlių kompozicijos.
Laikrodžiai – praktiškuose daiktuose
Modernaus stiliaus laikrodžių įvairovė yra tokia gausi, kad neturėtų nuvilti net išrankiausio pirkėjo. Šiuo metu jie gaminami įvairių formų, dydžių, spalvų, dažnai įkomponuoti į kokį nors kitą praktiškai pritaikomą daiktą ar patalpinti į netikėčiausias vietas.
Vilniuje esančios aksesuarų parduotuvės „Liquid” komercijos direktorė Egidija Kaluškevičienė sako, kad šiuo metu pasiūla yra tikrai didelė. „Turime švytuoklinių laikrodžių, taip pat įkomponuotų į veidrodį, su ciferblatu, radiju, net laikrodį-švieslentę. Pirkėjai juos renkasi pagal skonį ir namų interjerą”.
Tokie laikrodžiai kainuoja vidutiniškai 200 litų. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, laikrodis yra daugiau proginė prekė, skirta dovanoms, o jų paklausa ypač padidėja tik prieš didžiąsias metų šventes.
Svarbus būsto akcentas
Paklausta, kokie laikrodžiai turi didžiausią paklausą, E.Kaluškevičienė teigia, kad kiekvienas laikrodis turi savo pirkėją: „Kartais parduodame daugiau tradicinių, o kartais kuo nors neįprastų laikrodžių. Tarkim, turėjome laikrodį, kurio rodyklių galiukuose buvo įmontuoti magnetukai ir prie jų galima buvo pritvirtinti nuotraukas. Šį laikrodį pirkėjai pastebėjo iš karto”.
Šiuolaikiniai stacionarūs namų ir biurų laikrodžiai skirstomi į pakabinamus arba statomus, o pagal sandarą galima išskirti kvarcinius ir skaitmeninius. Jaunesni pirkėjai dažniausiai renkasi skaitmeninius, šviečiančius laikrodžius, solidaus amžiaus – tradicinius su ciferblatu.
Pasak E.Kaluškevičienės, laikrodis ir namie, ir biure yra svarbus akcentas, todėl juos renkantis reikėtų skirti daugiau dėmesio: „Tai ne tik praktiškas daiktas, bet ir stiliaus elementas, rodantis žmogaus skonį ir net padėtį visuomenėje”.
Lietuviški laikrodžiai
Kaip rašo Klaipėdoje esančio Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus, garsiausias Lietuvos laikrodininkas buvo Jokūbas Gerkė, Vilniuje dirbęs nuo 1616 metų. Jo laikrodžių korpusai buvo šešiakampio ar kvadrato formos dėžutės su kojelėmis iš bronzos, mechanizmai gausiai puošti raižiniais.
Pirmieji Lietuvoje dirbę laikrodininkai priklausė kalvių, katilių ir šaltkalvių cechui. Šio cecho laikrodininkų gaminiai tuomet savo kokybe nenusileido Vakarų Europoje gaminamiems laikrodžiams. Tada Lietuvoje buvo gaminami bokštiniai, staliniai, spintiniai, kišeniniai laikrodžiai, turintys kalendorinį žymėjimą, valandų ir ketvirčių mušimo mechanizmus. Šiek tiek vėliau, siekiant sunaikinti Lietuvos pramonės užuomazgas, vietiniai amatininkų cechai, tarp jų ir laikrodininkų, buvo likviduoti, o laikrodžių gamybos dirbtuvės pamažu tapo remonto dirbtuvėmis.
Šiuo metu Lietuvoje gaminami tik specializuoti, konkrečioms sritims pritaikyti, dažniausiai elektroniniai, laikrodžiai. Kartais, gavę specialius užsakymus, laikrodžių korpusus dekoruoja šalies dizaineriai, tačiau jie kuria tik išorinį apipavidalinimą, o pats laikrodžio mechanizmas klientui pageidaujant įvežamas iš užsienio.