Vis didėjanti stipriųjų gėrimų paklausa vidaus rinkoje leido didiesiems alkoholio gamintojams pranešti apie pagerėjusius finansinius rodiklius. Tačiau analitikai įspėja, kad vietos rinkos potencialas jau išnaudotas, todėl vienintelė bendrovių plėtros perspektyva – eksportas.
Visos trys didžiausios šalies stipriojo alkoholio gamintojos – „Alita” (kartu su „Anykščių vynu”), „Stumbras” ir „Vilniaus degtinė” – pranešė, kad šių metų sausio-birželio mėnesiais gavo didesnį pelną bei pagerino produkcijos pardavimą.
Didžiausią šuolį per pirmąjį pusmetį padarė koncerno „Belvedere” valdoma „Vilniaus degtinė”, o rinkos lyderiu ir toliau išliko „MG Baltic” valdomas „Stumbras”.
Prognozuodami bendrovių perspektyvas finansų analitikai tikina, kad kiek didesnio kilimo alkoholio gamintojams ateityje tikėtis neverta. Skelbiama, kad pagal alkoholio suvartojimą Lietuva esanti tarp lyderių, tačiau vietos rinkos potencialas jau baigia išsekti.
„Vietos alkoholio gamintojų rezultatai gana geri. Pelno tendencijos taip pat teigiamos – net ilgai nuostolių varginamas „Anykščių vynas” pranešė gavęs pelno. Tačiau net rinkoje dominuojantis „Stumbras” plėtros perspektyvas ir pelno didėjimą gali sieti vien su eksportu”, – pusmečio rezultatus komentuoja „Hansabanko” analitikas Donatas Užkurėlis.
Reikia investuoti į įvaizdį
Tiesa, bendrovės džiaugiasi didėjančiu eksportu, tačiau išvežamų gėrimų kiekis dar nėra didelis. Pavyzdžiui, „Stumbras” per pusmetį padidino alkoholinių gėrimų eksportą 75 proc. – iki 3,15 mln. litų, o „Alita” – 64 proc., iki 2 mln. litų. „Alita” prognozuoja, kad šių metų pabaigoje eksportuos 12 proc. gaminių.
„Tačiau kol kas įspūdingai atrodo vien skaičiai, nusakantys eksporto didėjimą, nes seniau eksportuota labai mažai”, – pabrėžė SEB Vilniaus banko analitikė Vaida Stravinskaitė.
Specialistai sako, kad įmonių galimybes plėstis svetur riboja menkai žinomi prekės ženklai už Lietuvos ribų. „Norint užsiimti pozicijas užsienio rinkoje, reikėtų labai daug investuoti į įvaizdžio kūrimą. Kad ir kokie puikūs rezultatai Lietuvoje, bet kurioje užsienio šalyje mūsų gamintojai gali būti tik nišiniai žaidėjai ar siūlyti „bevardę” produkciją prekybininkams”, – mano Užkurėlis.
Pamėgo uogas degtinėje
Didumą savo produkcijos Lietuvos alkoholio gamintojai vis dar parduoda vietos rinkoje, o rezultatai Lietuvoje labiausiai daro įtaką įmonių finansiniams rezultatams. Štai „Vilniaus degtinės” pusmečio pelnas pašoko 5,1 karto – iki 3,4 mln. litų, o pardavimas – 1,7 karto – iki 29,6 mln. litų.
Pasak „Finastos” eksperto Vytauto Plunksnio, tokius įmonės rezultatus labiausiai paveikė populiarėjanti „Sobieski” degtinė su uogomis ir vaisiais bei jų sultimis.
„Vilniaus degtinės” rezultatai pagerėjo labiausiai, tačiau įmonė yra labai priklausoma nuo pagrindinio produkto – skoninių degtinių. Jei staigiai plykstelėjęs vartotojų susidomėjimas jomis nusloptų, „Vilniaus degtinės” plėtra turėtų gerokai sulėtėti”, – kalbėjo Plunksnis.
„Alita” kartu su kontroliuojamu „Anykščių vynu” šiemet pirmąjį pusmetį gavo 4,5 mln. litų grynojo konsoliduoto pelno – 47 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lyginamuoju laikotarpiu konsoliduota „Alitos” apyvarta padidėjo 14 proc. – iki 58,437 mln. litų. „Sprendimas skelbti tik konsoliduotą pelną maskuoja prarandamas „Alitos” pozicijas stipriojo alkoholio rinkoje, kur stiprėja sparčiai augančiame aromatizuotų degtinių segmente naujų produktų pristatę „Vilniaus degtinė” ir „Stumbras”, – teigė Plunksnis.
Tiesa, geras rezultatas yra tai, kad „Alitai” priklausančiam „Anykščių vynui” pavyko išbristi iš nuostolių. Šiemet ši bendrovė padidino pajamas 23,4 proc. – iki 14,734 mln. litų ir gavo 448 tūkst. litų grynojo pelno. Tačiau Užkurėlis tikina, jog „Anykščių vyno” rezultatai dar nėra patvarūs.
Didžiausia stipriųjų gėrimų gamybos bendrovė „Stumbras” pirmąjį šių metų pusmetį, neaudituotais duomenimis, gavo 9,76 mln. litų ikimokestinio pelno ir pasiekė 53,21 mln. litų apyvartą – atitinkamai 49 proc. ir 19 proc. daugiau negu tuo pačiu metu pernai.