Neįgaliesiems vairuotojo pažymėjimą gauti sunkiau nei sveikiesiems. Pavyzdžiui, Klaipėdoje tik bene dvi vairavimo mokyklos turi automobilius su automatinėmis pavarų dėžėmis. Žmonės, kurie gali mašiną valdyti tik rankiniu būdu, ir nori išmokti tai daryti, turi dar daugiau problemų.
„Jei medicinos komisija nustato, kad žmogui negalia netrukdys vairuoti mašinos su automatine pavarų dėže, padėsime be problemų – „automatas” mūsų parke yra.
Tačiau jei negalia yra sunkesnė, ir tokiam žmogui leidžiama vairuoti tik rankinio valdymo sistemą turintį automobilį, būsime bejėgiai – tokių mašinų mes neturime”, – „Autosalonui” sakė savo vairavimo mokyklą turintis klaipėdietis Juozas Gelumbauskas.
Birutė Dirmontienė, vadovaujanti Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, teigia, kad per jos praktiką vairuoti mašiną buvo išmokytas tik vienas asmuo, neturintis abiejų kojų.
„Jei žmogus neturi vienos kojos, jis gali vairuoti „automatą”, tačiau anuo atveju buvo vaikinukas, kuriam traukinys buvo nupjovęs abi kojas. Išmokėme, nes jis turėjo savo mašiną, paruoštą valdyti rankiniu būdu. Kitaip padėti jam būtume galėję nedaug, nebent supažindinti su eismo taisyklėmis”, – teigė mokymo įstaigos vadovė.
„Autosalono” žiniomis, Lietuvoje tėra dvi mokymo įstaigos, turinčios specialias transporto priemones, pritaikytas mokyti tokius neįgaliuosius – Radviliškyje ir Vilniuje. Ten invalidai ir mokosi, ir, stebint „Regitros” darbuotojams, laiko egzaminus.
Pasak B. Dirmontienės, Darbo rinkos mokymo centras taip pat ketina įsigyti mokymui skirtų automobilių su rankinio valdymo sistema. „Tai – garbės reikalas”, – sako moteris, pripažindama, kad sunkumų gali kilti.
– Koją kiša Viešųjų pirkimų įstatymas. Reikia skelbti konkursą, o rinktis beveik nebus iš ko, nes nebus didelės pasiūlos.”
Neįgaliųjų valstybiniai vairavimo teorijos ir praktikos egzaminai vyksta „Regitroje”. Tiesa, automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis, kurie tinka kai kuriems invalidams, įmonė neturi. Mašinomis, kuriomis neįgalieji laiko egzaminus, rūpinasi ta vairavimo mokykla, kurioje buvo mokoma vairuoti.
Pasak J. Gelumbausko, Klaipėdoje vos dvi vairavimo mokyklos turi automobilius su automatinėmis pavarų dėžėmis.
„Nėra paklausos, – komentuoja jis. – Išlaikęs egzaminus „automatu”, ir mechaninę pavarų dėžę turinčios mašinos vairuoti negalėsi. O pačių neįgaliųjų tarp klientų yra nedaug. Pavyzdžiui, per 6 metus teko mokyti gal du judėjimo negalią turinčius žmones”.
„Parengėme gal 20 žmonių, turėjusių akivaizdžią negalią. Kiek sunkiau buvo su kurčnebyliais – su jais instruktoriams tenka bendrauti per vertėją, – tačiau negalią turintys žmonės dažnai stengiasi labiau už sveikuosius, – teigė B. Dirmontienė. – Be problemų egzaminus išlaikė ir minėtasis vaikinas be kojų.”
Jai pritarė ir J. Gelumbauskas: „Neįgalieji – stropesni, labiau stengiasi. Jie nori įrodyti, kad sveikiesiems niekuo nenusileidžia”.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2005 metais Lietuvoje gyveno beveik 250 tūkstančių asmenų, pripažintų neįgaliais. Šiemet „Regitroje” vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus jau laikė 14 neįgaliųjų, pernai – 32 negalią turintys asmenys.