Mirties slėnis
Daugelį metų keliautojus, medžiotojus stebino Kamčiatkoje, Kronoskio draustinyje, netoli Geizerių slėnio randama gausybė žvėrių ir paukščių kaulų skeletų.
Ta vieta praminta Mirties slėniu.
Ilgai šią vietovę tyrinėję mokslininkai nustatė, kad iš pirmo žvilgsnio nesuprantama gyvų organizmų žūtis įvyko dėl netoli esančio Uzono vulkano kartais išmetamų ciano dujų, kurios sukelia kvėpavimo sistemos paralyžių.
Tačiau ši versija neatskleidžia visų paslapčių, gaubiančių Mirties slėnį.
Tai būtų pernelyg paprastas paaiškinimas, kuris netinka kitoms panašioms pražūtingoms vietovėms. O jų tikrai esama daug.
Juodojo bambuko slėnis
Kinijos Syčuano provincijoje, Juodojo bambuko slėnyje, 1950 metais be pėdsakų dingo apie 100 žmonių, taip pat dėl neaiškios priežasties sudužo normaliai skridęs lėktuvas.
Žinoma, lėktuvo katastrofos priežasčių visuomenė galėjo ir nežinoti, bet kur dingo juo skridusių žmonių kūnai? Kur dingo visi kiti žmonės? Šito nežinant, tie įvykiai liko apgaubti paslapties skraiste ir tarpusavyje siejami spėliojant, kad dingimų priežastys čia – tos pačios…
1962 metais Juodojo bambuko slėnis pasiėmė dar vieną auką – geologų grupę.
Likęs gyvas grupės vadovas vėliau pasakojo: „Kai tik priekyje ėjęs geologų būrys įžengė į tarpeklį, jį apsupo tirštas rūkas. Pasigirdo kažkokie neaiškūs garsai… O kai migla prasisklaidė,- žmonių niekur nebuvo matyti”.
Mokslininkai tęsia Juodojo bambuko slėnio tyrimus. Neseniai jame pabuvoję specialistai pateikė versiją, kad žmonės gali žūti nuo pūvančių tarpeklyje augalų garų. Tačiau tai nėra vieninga nuomonė. Jei taip būtų, tai kodėl niekas neranda žuvusiųjų lavonų?
Yra ir kita versija. Juodojo bambuko slėnyje labai stiprus magnetinis laukas. Kaip jis gali veikti čia patekusius žmones, mokslininkai aiškaus atsakymo dar irgi nedavė.
Šilimo provincijos slėnis
Kinijoje yra ir dar viena vietovė, kur labai stiprus magnetinis laukas.
Ji taip pat pasižymi anomalijomis.
Tai Canbaisko kalnuose, Šilimo provincijoje esantis slėnis.
Ir ten dėl nežinomų priežasčių dūžta lėktuvai, kartais negrįžta tas vietoves kaip savo penkis pirštus pažįstantys ženšenio ieškotojai.
Tose vietovėse „išprotėja” kompasai, o žmonės praranda atmintį ir orientaciją.
Jie suka ratu aplink vieną ir tą pačią vietą, niekaip negalėdami rasti kelio atgal.
Iš tikrųjų, kokios paslaptys gaubia šias pražūtingas vietoves?
Nors mokslas sparčiai žengia į priekį, tačiau aiškaus atsakymo, paremto konkrečiais įrodymais, į tą klausimą kol kas nėra.
O anomalijomis garsėjančios vietovės tebegrobia savo aukas.