Iš „Jiesios“ – į darbo biržą

Nuo kovo atlyginimų negaunantiems porceliano gamyklos darbuotojams gali tekti persikvalifikuoti

Bankrutuojanti Kauno dailiosios keramikos bendrovė „Jiesia“ pirmadienį ketina atleisti apie šimtą darbuotojų, kurių dauguma papildys bedarbių gretas. Vakar keramikus, dekoruotojus ir kitus įmonės darbininkus guodė į susitikimą atvykusios Kauno darbo biržos specialistės, žadėjusios, kad ieškantieji darbo tikrai jį suras.

Potencialių darbdavių nėra daug

Į nedidelę „Jiesios“ salę, dar menančią šios įmonės klestėjimo laikus, susirinko daugiau kaip penkios dešimtys darbuotojų, iš kurių dauguma – vidutinio amžiaus moterys. Žmonės sakė jau susitaikę su neišvengiamomis įmonės bankroto pasekmėmis, jiems jau įteikti įspėjimai apie atleidimą iš darbo nuo liepos 31 dienos. Ne vienus metus keramikos bendrovėje išdirbę specialistai abejojo, ar jiems pavyks gauti darbą pagal turimą kvalifikaciją, juolab kad keramikos įmones aplink Kauną galima suskaičiuoti ant pirštų.

„Jei būtume jaunesni, važiuotume dirbti į užsienį. O kas čia mus beims į darbą, nebent puse etato“, – susirūpinę tarpusavyje kalbėjo darbuotojai.

Kai kurie jų spėliojo, kad galbūt verta dar palaukti ir netrukus grįžti į porceliano gamyklą, jeigu ją prikeltų naujieji savininkai.

Susirinkusiųjų nuotaikas mėgino praskaidrinti dvi Kauno darbo biržos specialistės, kurios įrodinėjo, kad padėtis rinkoje šiuo metu yra gana palanki, ir aktyviai ieškantieji darbo tikrai jį suras.

Tiesa, jeigu beveik 100 atleidžiamų „Jiesios“ darbuotojų jau rugpjūčio 1-ąją sugužėtų į Kauno darbo biržą, šios įstaigos veikla tikrai būtų paralyžiuota. Tai įvertindamos, biržos atstovės prašė kauniečių užsukti po kelių dienų, tačiau ilgai negaišti, nes nuo tada, kai bedarbis užsiregistruoja, skaičiuojamas mėnuo, kuriam praėjus mokama bedarbio pašalpa.

Tikisi pašalpų

Bedarbio pašalpos dydis ir mokėjimo principai tapo bene pagrindine susitikimo tema. „Jiesios“ darbuotojai, skųsdamiesi, kad nuo kovo mėnesio, kai sustojo gamyba, iš darbdavio nėra sulaukę nė lito, labiausiai domėjosi, kada galėtų gauti bent jau bedarbio pašalpą.

Kauno darbo biržos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Lorita Baltrušaitienė aiškino, kad kaip tik nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos pradeda galioti naujasis Užimtumo rėmimo įstatymas, kuris yra palankesnis darbo ieškantiems žmonėms. Nedarbo draudimo išmokos, vadinamosios bedarbio pašalpos, dydis priklausys nuo gautų pajamų ir darbo stažo. Maksimali pašalpa, siekianti 848 litus, bus mokama tik tris pirmuosius mėnesius, o vėliau suma mažės.

Tačiau net ir pirmieji įsiregistravusieji darbo biržoje pašalpą gali tikėtis gauti ne anksčiau kaip rugsėjo pradžioje. Be to, būsimieji bedarbiai turi pristatyti pažymas iš bankrutuojančios „Jiesios“, o pastaroji šiuos dokumentus dalys ne dieną ir ne dvi.

„Žinome, kad jums sunku ir norėtume padėti. Tačiau įstatymas numato, kad nedarbo draudimo išmoka yra mokama tik gavus visus dokumentus ir tik už praėjusį laikotarpį. Tad nuo jūsų įsiregistravimo turi praeiti mėnuo“, – aiškino L.Baltrušaitienė.

Siūlo persikvalifikuoti

Kadangi pagal naująjį įstatymą gerokai didėja ir persikvalifikavimo kursų lankytojams mokamos stipendijos, Kauno darbo biržos specialistės ragino „Jiesios“ darbuotojus pagalvoti apie specialybės keitimo galimybę. Kauniečiai, išgirdę, kad lankantiems kursus mokama ne tik stipendija, bet ir bedarbio pašalpa, suskubo domėtis, ar persikvalifikavimo kursai yra prieinami vyresnės kartos atstovams, ir gavo teigiamą atsakymą.

„Jūsų situacija nėra lengva, tačiau nereikia daryti tragedijos. Galbūt tai galimybė pakeisti specialybę, o kartu – ir gyvenimą. Nauji darbai – naujos galimybės“, – guodė ir ramino būsimus bedarbius Kauno darbo biržos atstovė Gražina Pašakarnienė.

Ji žadėjo, kad bedarbiai biržoje bus pamokyti, kaip ieškotis darbo, kaip prisistatyti darbdaviui, o jeigu reikės, bus suteikta ir psichologo konsultacija.

Šiuo metu Kauno darbo biržoje užregistruota apie 1300 laisvų darbo vietų. Akivaizdu, kad keramikos specialistai šiuo metu darbo rinkoje nėra taip aktyviai graibstomi kaip statybininkai.

G.Pašakarnienė paskambino į kelias keramikos gamybos įmones ir įsitikino, kad šios įdarbintų po kelis žmones. Tiesa, paminėjus vieną konkrečią įmonę, salėje pasigirdo pasipiktinimo šūksniai: „Šitie nemoka atlyginimų. Darbuotojai įdarbinami tik puse etato, bet ir tai pinigų nesulaukia!“

Kreditoriniai reikalavimai tikslinami

Aistroms nurimus, buvę „Jiesios“ darbuotojai išgirdo dar vieną paguodžiantį raginimą kuo aktyviau ieškotis darbo, nes šiuo metu darbdaviai esą mieliau renkasi vyresnio amžiaus žmones, o ne jaunimą, kuris bet kada gali išdumti į užsienį.

Nuskambėjus klausimui, kiek žmonių ketina kreiptis į darbo biržą, rankas į viršų iškėlė beveik kas antras susitikimo dalyvis.

Bankrutuojančios bendrovės administratorius Stanislovas Pečiulis „Kauno dienai“ negalėjo pasakyti, kiek „Jiesia“ liko įsiskolinusi darbuotojams, nes šie kreditoriniai reikalavimai dar tikslinami. Tačiau savo noru iš žlungančios įmonės išėjo vos keli darbuotojai – dauguma jų laukė, kol prasidės bankroto procedūros ir jie bus oficialiai atleisti iš darbo dėl bankroto.

S.Pečiulis buvo įsitikinęs, kad skolos darbuotojams tikrai bus padengtos. Jis vylėsi, kad ateityje porceliano gamyba bus vėl atnaujinta, tačiau kol kas jokių atgimimo ženklų nematyti.

Kaip jau rašėme, Kauno apygardos teismas šių metų gegužę iškėlė „Jiesiai“ bankroto bylą, pripažinęs, kad įmonė yra nemoki: jos skolos, siekiančios 8,7 mln. litų, viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.