Dainininkas Alanas Chošnau praėjusį savaitgalį atstovavo Lietuvai Švedijoje vykusiame festivalyje „Baltic song contest”, kuriame dainos atliekamos akompanuojant orkestrui. Alanas nelaimėjo jokio prizo, tačiau teigia esąs labai patenkintas, kad galėjo dalyvauti tokiame festivalyje.
– Kaip reagavote sužinojęs, kad dalyvausite festivalyje? Kokias dainas pasirinkote?
– Apsidžiaugiau, kad pasitaikė tokia proga. Visiems dalyviams buvo pranešta maždaug prieš mėnesį, kad spėtų pateikti dainas orkestrui. Festivaliui pasirinkau dvi neseniai sukurtas savo dainas, bet jos nebuvo skirtos būtent šitam festivaliui, tiesiog taip sutapo.
– Kurios šalies atstovai, jūsų nuomone, pasirodė geriausiai?
– Man patiko švedai, latvė, nes jų dainos buvo gražios ir lyriškos. Dalyvavo atlikėjai iš Anglijos, Prancūzijos, Olandijos, Italijos, Danijos. Kiekvienas turėjo savo stilių, bet, žinoma, labai neišsiskyrė, nes orkestras akompanavo.
– Koks tas festivalis? Kas labiausiai įsiminė?
– Šis konkursas lenkų ir švedų rengiamas nuo 1987 metų kurortiniame Karslhamno miestelyje prie jūros. Į jį suvažiuoja gal apie pusę milijono svečių (ne tik festivalio dalyvių) iš įvairiausių Europos šalių. Muzika skamba ne tik konkurso metu – dieną groja gatvės muzikantai, o svečiai ir gyventojai linksminasi iki pat ryto. Ramiau būdavo tik nuo kokių 6 valandų ryto. Beje, buvo labai daug jaunimo. Tris dienas miestelis būna kupinas veiksmo ir šurmulio: suvežami įvairūs atrakcionai, gatvėse pardavinėjami suvenyrai, vyksta „Formulės-2” varžybos ant vandens. Susidarė įspūdis, kad žmonės tas dienas tik gėrė, valgė ir šoko. Labiausiai įsiminė tai, kad visi buvo labai draugiški, nepastebėjau jokios agresijos.
– Ar bent kiek pailsėjote, o gal atvirkščiai – pavargote?
– Konkurso dalyviai pasirodė penktadienį ir šeštadienį, aš nuvykau trečiadienį, nes reikėjo repetuoti su orkestru. Kadangi repeticijos daug laiko neatimdavo, laisvo laiko pakako. Kiekvienam konkurso dalyviui organizatoriai skyrė po žmogų, į kurį buvo galima kreiptis, jei, pavyzdžiui, nori nuvažiuoti prie jūros ar kur kitur. Jis pasirūpindavo transportu, nuveždavo ten, kur pageidauji, ir šiaip padėdavo.
– Ar nesigailite, kad nelaimėjote? Nebuvo pagavęs azartas nugalėti?
– Nematau priežasties, dėl ko turėčiau gailėtis. Į festivalį vykau dalyvauti konkurse, pamatyti Švediją, nes joje dar nebuvau buvęs. Labai patiko graži gamta, tvarkingi miesteliai, malonūs žmonės. Man pavyko susidraugauti su kitais konkurso dalyviais: Latvijos atstove Ella, kuri gana populiari savo šalyje, vienu žymiausių Portugalijos dainininkų. Neturėjau tikslo užimti prizinės vietos, nors sulaukiau žiūrovų palaikymo. Beje, minioje prie scenos girdėjau ir lietuviškų šūksnių. Tai man ir buvo svarbiausia.