Stichija – dar 4 vietovėse
Dėl ilgą laiką Lietuvoje tvyrančių karščių penktadienį dar keturi regionai – Nidos ir Palangos apylinkės, Šilutės ir Panevėžio rajonai – paskelbti stichinės sausros zonomis.
Dar antradienį stichinės sausros zona buvo paskelbtas Biržų rajonas.
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, stichinės sausros zona skelbiamos tos vietovės, kuriose kaitra be lietaus laikosi 30 parų.
Nors paskutinėmis liepos dienomis turėtų lyti daugelyje Lietuvos rajonų, dėl netolygaus kritulių kiekio ir jų pasiskirstymo bei numatomų labai šiltų orų išlieka tikimybė, kad pirmosiomis rugpjūčio dienomis Šiaulių ir Vilkaviškio rajonuose sausra pasieks stichinio reiškinio kriterijus.
Mažiausiai sausros paliestas yra Varėnos rajonas.
Tariamasi, ką daryti
Vakar iš karto po pietų Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse rinkosi ekstremalių situacijų valdymo tarybų nariai.
„Reikia apriboti gyventojų keliones į miškus, neleisti gamtoje deginti laužų. Seniūnai apie tai turėtų pasikalbėti su gyventojais. Būtina iš anksto susitarti su stambiais ūkininkais ir žemės ūkio bendrovių atstovais, kad jie leistų panaudoti savo turimą techniką.
Jeigu kartais kiltų gaisras, reikėtų iš karto aparti ir lokalizuoti ugnį, kad ji neplistų per išdžiūvusius laukus ar miškus”, – sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas.
Prasidėjus javapjūtei baiminamasi, kad nepasikartotų praėjusių metų situacija.
Tuomet nuimamų javų laukuose nuo perkaitimo masiškai užsidegdavo žemės ūkio technika. Kelis kartus gaisras nuo mašinų persimetė į javų laukus, ugnis grasino gamtai ir žmonėms.
Rajoną paskelbus stichinės sausros zona jame ūkininkaujantys žemdirbiai gali tikėtis valstybės kompensacijų už prarastą derlių.
Panevėžio rajono seniūnijose jau priimami ūkininkų pareiškimai dėl patirtų nuostolių.
Kai kurie dėl sausros prarado iki 75 procentų derliaus.
Išseko šuliniai ir upeliai
Panaši padėtis ir Šilutės rajone – čia irgi imta rinkti ūkininkų pranešimus apie žuvusį žalienų, šakniavaisių, javų derlių.
Iš vienuolikos seniūnijų daugiausia – jau 150 paraiškų – pateikė Juknaičių seniūnijos žemdirbiai.
Šusties, Švėkšnelės, Bikavos, Veiviržos, Tenenio upeliai atkarpomis jau nuseko iki dugno, bet žuvys spėjo pasitraukti žemyn, kur giliau.
Vakarų Lietuvoje Šešuvies ir Jūros upių vandens lygis jau nukrito žemiau už daugiametį minimalų lygį. Šešuvis ties Skirgailų kaimu siekia tik 4 centimetrus, o Jūra ties Taurage – 85 cm.
Nemuno lygis ties Panemune siekia tik 56 cm, tai yra keturis kartus žemiau už bazinį lygį. Visu Pagėgių savivaldybės teritorijos ilgiu upė, kuria eina Lietuvos valstybės siena, baltuoja seklumų salomis.
Į Kuršių marių prieplaukas Kintuose ir Šturmuose jau neįplaukia didesni laivai, nes vanduo nuseko žemiau jūros lygio.
Nuo seklumų kateriai tampo vienas kitą, tačiau gelbėtojų pagalbos dar neprireikė.
Nerimas – ir Suvalkijoje
Įsivyravusi sausra ir dideli ilgalaikiai karščiai verčia nerimauti ir Suvalkijos gyventojus.
Nemažai žmonių skundžiasi išdžiūvusiais šuliniais. Šešupėje daugelyje vietų vandens liko iki kelių, ties Marijampole upė baigia užželti ir yra panaši į liūną.
Pasak Marijampolės apskrities viršininko Albino Mitrulevičiaus, jau dabar matyti, kad javų, runkelių, rapsų derlius bus trečdaliu mažesnis nei įprastai.
Viršininkas sakė, jog apskrities, visada garsėjusios aukštu žemdirbystės lygiu, gyvulių augintojai skundžiasi, kad neturi kuo šerti gyvulių, todėl bus priversti juos parduoti.
A.Mitrulevičius priminė, kad dėl sausros patiriamų nuostolių kompensacijos galės būti skiriamos tik žemdirbiams.
Tačiau viršininkas įsitikinęs, kad greitai sausros padariniai pasieks ir miestiečius – jau dabar brangsta daržovės, duona, pieno produktai.
Marijampolės turguje serbentai, mėlynės kainuoja tris arba keturis kartus brangiau nei ankstesniais metais, o už litrą šių uogų tenka mokėti 7-8 litus.