Sausrą apibūdinantis hidroterminis koeficientas (HTK) – tai laikotarpio, ne trumpesnio kaip vienas mėnuo, kritulių kiekio ir temperatūrų sumos išvestinė. Liepos 26 dieną šis koeficientas Panevėžio rajone buvo 0,3, o sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK tampa mažesnis nei 0,5. Stichine nelaime sausra paskelbiama, kai mažesnis nei 0,5 HTK koeficientas nepertraukiamai išsilaiko vieną mėnesį.
Šiandien Panevėžio rajonas turėtų būti paskelbtas stichinės nelaimės zona. Išvadas dėl stichinio reiškinio – sausros – pateiks meteorologai, sprendimas bus patvirtintas rajono Savivaldybėje. Sausra stichiniu reiškiniu tampa, kai nelyja ir aukšta temperatūra tvyro ne mažiau kaip mėnesį. Liepos 25 dieną lokalinio stichinio hidrometeorologinio reiškinio kriterijų sausra pasiekė Biržuose. Meteorologai praneša, kad dėl labai šiltų ir net karštų orų bei lokalaus lietaus pobūdžio liepos 28 dieną stichinė sausra taip pat jau bus Palangoje, Nidoje, Šilutėje.
Sprendimo paskelbimo išvakarėse rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas neabejojo, kad Panevėžio rajonas – tikra stichinės nelaimės zona. „Tokios padėties čia nebuvo gal porą šimtų metų. Stichinės nelaimės zonos Panevėžyje dar niekada neskelbėme, – PB sakė vicemeras. – Šiandien į svarbų pasitarimą susirinks ekstremalių situacijų štabo nariai, seniūnai, atsakingi asmenys. Aptarsime su sausros padariniais susijusius klausimus bei svarstysime, kaip išvengti vis labiau gresiančių gaisrų”.
Dėl sausros keliamos grėsmės atsakingi specialistai tarsis nebe pirmą kartą. Neseniai seniūnijose pradėti registruoti dėl sausros nukentėjusių ūkininkų, bendrovių pareiškimai. Kokia ir kada jiems bus suteikta parama, vicemeras kol kas nežino, tačiau dėl jos būtinumo neabejoja. „Visi žemdirbiai patirs nuostolių. Ir jie gali būti ne mažesni nei 30 procentų”, – sako V.R.Gritėnas.
Svarbiausia išsilaikyti
„Stichinės nelaimės zonos paskelbimas derliaus, aišku, neišgelbės, bet gal bent suteiks ūkininkams didesnes garantijas sulaukti paramos, – mano Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Albinas Jacevičius. – Gal bus anksčiau išmokėtos tiesioginės išmokos, suteiktos lengvatos, atidėtas kreditų mokėjimas, ūkininkams paramą skirs Vyriausybė”.
Prieš porą dienų A.Jacevičius dalyvavo išplėstiniame Ūkininkų sąjungos posėdyje, jame svarbiausia tema taip pat buvo sausra. „Pieno ūkius turintiesiems krito išmilžiai, gali tekti naikinti bandas, juk dėl sausų ir karštų orų neužaugo žolė, nėra šieno. Prasto derliaus sulaukė ir grūdinių kultūrų, bulvių, daržovių, uogų augintojai. Nuostoliai bus labai dideli”, – teigė Ūkininkų sąjungos atstovas.
Visoje Lietuvoje mokslininkai prognozuoja 15 procentų blogesnį derlių nei praėjusiais metais. Panevėžio rajone, manoma, rezultatai bus daug blogesni. „Dabar ūkininkai pelno nebeskaičiuos, svarbiausias rūpestis bus išlikti, išsilaikyti iki 2007 metų sėjos”, – sakė A.Jacevičius.
Sunkiausia vidutiniokams
Pasak ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo, šie metai ypač sunkūs smulkiems ir vidutiniams ūkininkams. „Stambieji, nors ir daug nuostolių patirs, manau, sugebės išsilaikyti, ypač turintieji gerus sandėlius, – sako Ūkinininkų sąjungos atstovas. – Jie darys viską, kas įmanoma, ir sugebės išlikti. Tačiau smulkesnieji, o ypač tie, kurie neseniai pradėjo stambinti ūkius, atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Šita stichinė nelaimė stipriausiai smogia vidutiniokams”.
Ėriškiuose ūkininkaujantis Valentas Zimaitis verčiasi grūdinėmis kultūromis. Šie metai jam ypatingai sunkūs – derlius nepaprastai menkas. „Miežiai sudygo prastai, sausra juos išdžiovino, o pradėjus kulti paaiškėjo dar viena bėda – grūdas sunkiai atsiskiria nuo akuoto. Tokios problemos dar nebuvo nei vienais metais”, – sako ūkininkas.
55 hektarus žemės dirbantis V.Zimaitis anksčiau augino ir linus, tačiau šiemet to atsisakė. Dėl to nesigaili, nes mato, kad linai irgi prastai užderėjo. Daugiausia ūkininko laukuose auga miežių. Iš hektaro ankstesniais metais prikuldavęs po 4-4,5 tonos, šiemet geriausiu atveju tikisi prikulti tik 2 tonas iš hektaro. Kvietrugių derlius taip pat labai menkas. Be to, visi žieminiai kvietrugiai, pasėti maždaug 20 hektarų plote, neišgyveno. Pasiėmęs paskolą ir įsigijęs ES reikalavimus atitinkantį purkštuvą, ūkininkas nežino, iš kur reikės gauti lėšų paskolai grąžinti. Stichinės nelaimės ištikta žemė šiemet nebuvo dosni.