Ateinantiems mokslo metams – nauji sveikatos saugos reikalavimai mokykloms

Siekdamas bendrojo lavinimo mokyklose užtikrinti mokinių sveikatos saugą, sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga patvirtino Lietuvos higienos normą HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Nauja higienos norma panaikino prieš tai galiojusias 1998 m. bendrojo lavinimo mokyklos higienos normas ir taisykles.

Naujoji higienos norma nustato pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos pastato ir patalpų projektavimo, statybos, įrengimo bei eksploatavimo, mokinių maitinimo, ugdymo proceso higienos, sveikatos ugdymo bei priežiūros organizavimo reikalavimus. Numatyta, kad jau veikiančioms mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems statybos technine veikla, mokyklų steigėjams bei vadovams, sveikatos saugos kontrolę atliekančioms institucijoms.

Nustatyta, kad mokyklose turi būti sudaromos saugios ir sveikos, pavojaus mokinių sveikatai nekeliančios ugdymo sąlygos. Dirbti mokyklose gali tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir turintys įgytas sveikatos žinias darbuotojai. Pedagogams privaloma turėti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinias patvirtinančius sveikatos žinių pažymėjimus.

Organizuojant mokinių maitinimą mokyklose, siūloma atsižvelgti į fiziologinius mokinių poreikius, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Pabrėžiama, kad maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas turi būti suderintas su apskrities visuomenės sveikatos centru . Rekomenduojamos maitinimui maisto produktų grupės: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys, grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų patiekalai (košės) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai ( išskyrus riebią grietinę ir riebų sūrį); liesa mėsa, paukštiena; neriebi žuvis ir jos produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai. Vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis turi būti organizuojamas tausojantis maitinimas pagal atskirą valgiaraštį.

Mokinių ugdymo proceso higienos normose numatyta, kad mokslo metai I-V klasėse gali trukti ne daugiau kaip 170 darbų dienų, aukštesnėse klasėse – 200 darbo dienų. Sudarant pamokų tvarkaraštį, turi būti atsižvelgiama į mokinių darbingumą, produktyviausią dienos laiką skiriant sudėtingesniems mokymo dalykams. Kontrolinius darbus (ne daugiau kaip vieną per dieną) rekomenduojama skirti darbingiausiomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadienį ir penktadienį.

Bendruose sveikatos saugos mokyklose reikalavimuose daug dėmesio skiriama mokinių sveikatos ugdymo ir priežiūros organizavimui. Nustatyta, kad sveikatos ugdymas gali būti vykdomas perspecialias sveikatos ar sveikos gyvensenos pamokas, organizuojamas kaip pasirenkamas kursas. Mokiniams turi būti užtikrintas pirminių visuomenės sveikatos paslaugų teikimas.. Kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokiniai turi mokyklai pateikti informaciją apie profilaktinio savo sveikatos patikrinimo rezultatus, šie duomenys bus naudojami stebėsenai ir analizei.

„Vaikų ir moksleivių sveikatos ugdymas, sveikatos stiprinimo veiklos koordinavimas ir plėtotė bendruomenėje, sveikos gyvensenos formavimas ir žalingų įpročių prevencija – mūsų didžiausias rūpestis, – teigia sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga. – Tikimės, kad naujai patvirtintos bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų normos vykdymas užtikrins geresnes vaikų ir jaunimo fizinio ir dvasinio vystymosi sąlygas”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.