Liepos 28 d. Klaipėdoje oficialiai atidaromas naftos ir chemijos produktų terminalas – UAB „Krovinių terminalas”- , į kurio statybą investuota 130 mln. Lt. Jo projektinis pajėgumas – daugiau nei 2 mln. tonų šviesiųjų naftos ir chemijos produktų per metus.
Nuo bandomosios eksploatacijos pradžios kovo mėnesį aktyvesnė laivyba pagerino uosto ekonominius rezultatus ir suteikė impulsą siekti naujų krovos rekordų. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, į terminalą buvo atplaukę 50 laivų, perkrauta daugiau kaip 800 tūkst. tonų šviesiųjų naftos produktų. Kroviniai gabenami įvairiais laivais, tarp jų ir „Panamax” tipo tanklaiviais.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas iš „Krovinių terminalo” jau uždirbo per 2,5 mln. Lt. Sėkmingą startą įmonei užtikrino pasirašyta ilgalaikė naftos produktų krovos ir sandėliavimo (paslaugų teikimo) sutartis su tarptautine kompanija „Vitol”.
„Pirmieji veiklos mėnesiai parodė, kad pasirinkome tinkamą technologinę įrangą – terminalas dirba sklandžiai. Mūsų misija – profesionaliai, saugiai ir laiku suteikti klientams paslaugas, o tikslas – iš veiklos uždirbti akcininkams kuo daugiau pelno”, – sakė A. Pauža.
„Krovinių terminalą” valdo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO), priklausanti koncernui „Achemos grupė”.
Statyba
Terminalas buvo statomas 18 mėnesių. Generalinis projektuotojas – AB „Pramprojektas”, generalinis rangovas – UAB „Klaipėdos monolitas”.
Pagrindinius metalo darbus atliko Čekijos kompanija „OKZ Holding” ir AB „Montuotojas”. Statybos laiku dirbo 350 darbininkų iš 18 rangovinių organizacijų. Prie gilios uosto krantinės nr. 3 įrengtą objektą sudaro geležinkelio cisternų išpylimo estakada, kelios atskiros laivų krovos linijos, 182 tūkst. kub. metrų talpos rezervuarų parkas ir kiti statiniai.
Dviem etapais statytą ir išbandytą terminalą statinių priėmimo komisija leido naudoti gegužės 26 dieną. Olandijos kompanija „Tebodin Engineering & Consulting” šiuo metu vertina turtą ir nustatys terminalo techninį bei technologinį lygį, kuris turi įtakos bendradarbiaujant su finansinėms ir draudimo institucijoms.
Ekologija
Aplinkosaugos priemonėms diegti skirta per 25 proc. projekto investicijų – daugiau kaip 30 mln. Lt.
Terminalas priima tik tuos laivus, kurie gali prisijungti prie garų grąžinimo (rekuperavimo) įrenginių arba turi garų surinkimo sistemas. „Krovinių terminalo” įsigytas garų rekuperavimo įrenginys yra didžiausias tarp įrengtų Baltijos valstybių naftos įmonėse. Jis skirtas apsaugoti orą nuo cheminės taršos ir kvapo.
Bendradarbiavimas
„Naujas terminalas nekonkuruoja su bendrove „Klaipėdos nafta”, neperėmė iš kaimyninės įmonės nė tonos krovinio. Mes matom gerą bendradarbiavimo perspektyvą skverbiantis į tarptautines rinkas ir siūlant klientams Klaipėdos uosto paslaugas. Dviem įmonėms atsirado galimybė pranešti naftos ir naftos chemijos produktų tiekėjams apie maksimaliai išplėstą paslaugų skalę”, – įsitikinęs „Krovinių terminalo” vadovas.