Vagia ne gyvulius, o šieną
Išsekę šuliniai, krintantys neprinokę vaisiai, išdegusi žolė, nykūs pasėlių ir bulvių laukai, badaujantys gyvuliai.
Sausros nualintoje Šiaurės Lietuvoje net vagys naktimis ganyklose taikosi ne į gyvulius, o į šieną. Jo dabar labiausiai trūksta.
Gyventojai parduotuvėse šimtais litrų perka geriamąjį vandenį, nes jų kiemuose išdžiūvo šuliniai.
Biržų rajonas – pirmasis Lietuvoje, kurį vakar meteorologai jau paskelbė lokalinės stichinės sausros zona. Jau daugiau kaip mėnesį čia nebuvo gero lietaus.
Keli trumpalaikiai pakrapnojimai vos sudrėkino žemės paviršių. Šiandien šio rajono savivaldybėje susirinks tartis ekstremalių situacijų valdymo centro nariai, aplinkosaugininkai.
Kenčia ir kiti kraštai
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorės Vidos Augulienės, kritinė situacija susidariusi ir Panevėžio rajone, pajūryje, pamaryje. Šie kraštai lokalinės sausros zonomis gali būti paskelbti penktadienį.
Kadangi čia ir artimiausiu metu kritulių nenumatoma, prognozuojama, kad Panevėžio rajone ir prie jūros hidroterminis koeficientas ir toliau liks mažesnis nei 0,5.
Jeigu tokia kritulių kiekio ir oro temperatūros sumos išvestinė laikosi 30 dienų, rajonas oficialiai skelbiamas stichinės sausros zona.
Derlius – apgailėtinas
„Koks koeficientas? Mes jau seniai dvesiame nuo sausros”, – nerinko žodžių Karsakiškio seniūnės pavaduotojas Saulius Sarcevičius.
Panevėžio rajono seniūnai yra surinkę dešimtis iškalbingų liudijimų apie sausros ūkininkams padarytus nuostolius.
Laukuose išdžiūvo žirniai, grikiai, miežiai.
Panevėžio rajone ūkininkaujančiam Petrui Nevuliui šią vasarą iš 1,7 hektaro užimančio braškyno pavyko surinkti mažiau nei toną uogų. Buvo planuota surinkti apie 20 tonų.
Ne vienas žemdirbys, pasėjęs dešimtis hektarų maistinių grūdų, buvo priverstas juos nupjauti. Nuo sausros sudžiūvusiais javais žmonės kaip šienu šeria karves.
Ganyklose žolė net trupa nuo karščio, atolas šią vasarą taip ir neužaugo.
Kiti ūkininkai nevargsta pjaudami – gena gyvulius į javų laukus ir juos ten gano. „Kas neiššalo žiemą, išdžiūvo vasarą”, – dūsauja kaimo žmonės.
Be laiko skerdžia galvijus
Galvijų skerdyklose irgi jaučiami sausros padariniai. Nelaukdami rudens ūkininkai veža parduoti savo galvijus.
„Pasiūla, turėjusi būti rudenį, atsirado liepos mėnesį.
Tačiau pirkėjai daugiau mėsos nesuvalgo. Jau seniai praėjo tie laikai, kai užšaldydavome tūkstančius tonų skerdienos. Dabar skerdžiame tiek, kiek galima parduoti”, – kalbėjo Biržų rajone įsikūrusios skerdyklos „Agaras” vadovas Petras Vainoras.
Šis verslininkas patvirtino, jog žemdirbiai, norintys parduoti galvijus, iš anksto užsirašo į eilę, po to kantriai laukia.
Žemdirbiai piktinosi, kad perdirbėjai naudojasi sausra. Jie sumažino pieno ir mėsos supirkimo kainas.
Svogūnai iškepė lysvėse
Daugelis sodininkų bei daržininkų irgi nuleido rankas.
„Slyvos dar neužaugusios, bei jau masiškai krinta. Kaip ir obuoliai. Česnakai išdžiūvo, o svogūnai tiesiog iškepė lysvėse.
Išrauni, o jis jau minkštas”, – pasakojo Biržų savivaldybės žemės ūkio skyriaus finansininkė Jurena Karosienė.
Perka geriamąjį vandenį
Biržų rajono vietiniuose laikraščiuose pasirodė skelbimų, kad žmonės pirktų geriamąjį vandenį iš gręžinių. Tačiau pardavėjai užsiprašė neprotingų kainų – 5 litai už jo kubinį metrą ir dar 50 litų už atvežimą.
Bendrovės „Biržų vanduo” vadovo Bronislovo Klastausko teigimu, su tokiu prašymu kreipėsi tik vienas žmogus. Tačiau jam teko paaiškinti, kad bendrovės vandenvežiai yra bakteriologiškai užteršti. Jais negalima vežioti geriamojo vandens.
„Aš tam žmogui sakiau, kad vanduo kaipmat susigers ir jo vėl neliks”, – sakė B.Klastauskas. Direktorius tvirtino, kad jų bendrovė valdo vos 14 vandenviečių.
Antra tiek gręžinių priklauso žemės ūkio bendrovėms, kurios, matyt, ir nustatė dvigubas vandens kainas.
Yra buvę ir baisiau
Nors sausra alina beveik visą Lietuvą, kol kas dar neskubama visos šalies skelbti stichinės nelaimės zona, o fiksuojami tik lokaliniai jos židiniai.
Specialistai negali prognozuoti, kada sausra baigsis, bet guodžia, kad yra buvę ir baisiau.
„Tai, ką stebi meteorologai šiais metais, dar nėra pati blogiausia situacija.
Pagal klimato duomenis, ilgiausia sausra Lietuvą buvo užklupusi 1992 metų vasarą. Tuomet ji tęsėsi 110 parų ir apėmė apie trečdalį Lietuvos teritorijos”, – priminė hidrometeorologė V.Augulienė.