Visi, kas domisi televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veikla ir tam naudojamų technologijų pažanga, žino, kad Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtą viešą konkursą gauti leidimui naudoti skaitmeninės TV radijo dažnius, laimėjo dvi įmonės, tai: Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) ir AB „Lietuvos telekomas”.
Pasak RRT interneto tinklalapyje pateikto straipsnio (2005-06-28), tai nustatė prie RRT sudaryta ekspertų Komisija „… remiantis sparčiausios technologinės pažangos, konkurencijos skatinimo ir kitais kriterijais…”. Norėtųsi pabrėžti „kitais kriterijais”, nes tik tokiais „skaidriais” kriterijais vadovaujantis ir buvo galima vienu iš nugalėtojų paskelbti AB „Lietuvos telekomas” (Telekomas), kuri dabar praktiškai valdo visą fizinę telekomunikacijų infrastruktūrą, įskaitant ir požeminius kabelių kanalus. Toks sprendimas, suteikiantis Telekomui teisę statyti skaitmeninės TV tinklą, sudarys puikias sąlygas Telekomui toliau plėsti savo monopolį ne tik „po žeme”, bet ir „virš žemės”, svariau ir sėkmingiau įtakojant retransliavimo ir bendrai visą informacijos ir ryšių technologijų sektorių.
Pagal galiojančias procedūras, RRT neturėjo viešinti minėtos Komisijos sprendimo, kol RRT direktorius savo įsakymu jo nepatvirtino. Tačiau paskelbus tokią informaciją, LKTA mano, kad šis sprendimas turėtų dominti ne tik minėtų sričių profesionalus ar tuo besidominčius TV gerbėjus, bet visus tuos, kurie žiūri televizorių, t.y. per 95% Lietuvos gyventojų, nes Telekomas jau pareiškė, kad jis savo skaitmeninės TV tinklu ne tik teiks siuntimo paslaugas transliuotojams ar retransliuotojams (tokią teisę jam suteiks RRT išduotas leidimas statyti skaitmeninės TV tinklą), bet vykdys ir TV programų retransliuotojo funkcijas.
Praeito šimtmečio devyniasdešimtųjų metų pirmoje pusėje valstybinis Telekomas, būdamas monopolistu balso telefonijoje, dirbo pelningai, tačiau būdamas inertiška struktūra, neplėtė savo verslo į kitas sritis, tarp jų – ir į retransliavimo veiklą. Telekomo elgesys sudarė palankias sąlygas privačiam verslui teikti šią paslaugą ir dabar Lietuvoje veikia 56 kabelinės TV paslaugas teikiančios įmonės, turinčios 82 tinklus 65 miestuose ir miesteliuose, kuriuose yra per 320 tūkst. abonentų – beveik milijonas žiūrovų. Tačiau ne tai svarbiausia Telekomui, nes retransliavimo paslaugų rinka tesudaro apie 65 milijonus Lt ir nesiekia 10 proc. metinių Telekomo pajamų. Jį neramina tai, kad per paskutinius penkerius metus kabelinės TV gerokai „ūgtelėjo” ir jau „atsikando” dalį Telekomo pajamų prieigos prie interneto paslaugų teikimo rinkoje (kabelinės TV turi apie 40 tūkst. interneto abonentų), o šiemet pradėjo teikti ir IP balso telefonijos, telemetrijos ir kt. elektroninių ryšių paslaugas. Jos pastatė ir eksploatuoja plačiajuosčius kabelinės TV tinklus, kurie pasiekia daugiau kaip 650 tūkst. butų ir privačių valdų, t.y. per 50 proc. Lietuvos gyventojų.
Europos Sąjungos šalyse jau nuo devyniasdešimtųjų metų pradžios teigiama, kad įsivyravusią telekomų monopoliją telekomunikacijų rinkoje gali įtakoti tik kabelinės TV, kurios turi vadinamuosius „paskutinės mylios tinklus”, sudarančius sąlygas teikti multimedia paslaugas galutiniams vartotojams. Todėl ES direktyvos ir reikalauja, kad telekomai, norėdami teikti kabelinės TV paslaugas, turi tam tikslui įkurti atskirus ūkio subjektus, siekiant išvengti kryžminio paslaugų subsidijavimo ir besikuriančio smulkaus ir vidutinio privataus verslo žlugdymo. Deja, Lietuvoje Telekomas ir dabar turi palankias sąlygas tokiems žingsniams, nes per 80 proc. visų kabelinės TV tinklų pakloti Telekomui priklausančiuose požeminiuose kabelių kanaluose, kurių nuomos mokestis Telekomui nepaliaujamai auga, o naujų linijų tiesimui daromos įvairios kliūtys siekiant stabdyti šių tinklų plėtrą. Dėl per aukštų požeminių kabelių kanalų nuomos įkainių, jau dabar KTV operatoriai individualių namų kvartaluose beveik neteikia paslaugų. Tokiu būdu Telekomas jau turi užsitikrinęs dalį TV klientų.
Lietuva jau daug kartų apsigavo vykdydama rinkoje monopolinę padėtį turinčių įmonių privatizaciją. Tarp tokių klaidų yra ir Telekomas, kuriam privatizavimo metu buvo perduota ir visa požeminė telekomunikacijų infrastruktūra, kuri, žvelgiant į perspektyvą, turėjo likti valstybine, kad tikrai būtų užtikrintos visų operatorių lygios galimybės ja bendrai naudotis. Sprendimas išduoti Telekomui leidimą statyti skaitmeninės TV tinklą yra dar vienas Lietuvos Vyriausybės noras remti stambųjį užsienio kapitalą, kurį šiuo atveju įgyvendina Susisiekimo ministerija (SM) ir RRT padarydamos Telekomą ir antžeminės telekomunikacijų infrastruktūros šeimininku, o tai veda prie visiško šios rinkos monopolizavimo. (2004 metais „Omnitel” tapo „TeliaSonera” grupės nare. Švedijos bendrovė „TeliaSonera” šiuo metu valdo 100 proc. „Omnitel” akcijų.,,Amber Teleholding A/S (Danija) valdo 60% AB ,,Lietuvos telekomas akcijų. ,,Amber Teleholding A/S yra ,,TeliaSonera AB” (Švedija) antrinė įmonė.) Kyla teisėtas klausimas : „Ar Lietuvos Vyriausybė ir RRT turi aiškią viziją, kaip įvykdyti tai, ką šiandien viešai deklaruoja, t.y. siekimą sąžiningos konkurencijos, paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, skaidrumo, nediskriminavimo ir kt. liberalios rinkos principų įgyvendinimą?” Juk akivaizdu, kad tokie sprendimai prieštarauja ne tik paminėtoms deklaruojamoms nuostatoms, bet ir ES direktyvoms, kuriose nurodyta, kad Valstybės narės neturėtų suteikti specialiųjų teisių naudoti radijo dažnius elektroninių ryšių paslaugoms teikti įmonėms, kurios daro didelį poveikį kitų įmonių galimybei teikti tą pačią elektroninių ryšių paslaugą.
Galima teigti, kad skaitmeninės TV tinklas bus tai, kas ES direktyvose vadinama „kabelinės TV tinklu”, nes tai daugumoje bus laidinė infrastruktūra (paskirstant signalą į atskirus siųstuvus), kuri skirta radijo ir televizijos transliavimui bei platinimui visuomenei. Juk visai nesvarbu, kokiu techniniu būdu teikiama paslauga, svarbu pačios paslaugos savybės. O tokiu atveju SM ir RRT (kaip įgaliotos institucijos) turėjo užtikrinti, kad Telekomas, kaip įmonė, teikianti viešuosius elektroninių ryšių tinklus, neeksploatuotų savo kabelinės TV tinklo, kaip tas pat kaip juridinis asmuo. Tad kokiais gi kriterijais vertė SM ir RRT vadovautis Komisiją, sprendžiančią, kas Lietuvoje turėtų statyti eterinės skaitmeninės TV tinklus? Juk Telekomas neturi patirties šioje veikloje. Tuo tarpu skaitmeninė televizija jau yra įdiegta kabelinės televizijos ir mikrobangės daugiakanalės televizijos tinkluose ir UAB „Balticum TV”, UAB „Litevita” bei UAB „Pajūrio televizija” paslaugomis jau naudojasi per 1500 abonentų. Svarstant galimą tokio sprendimo įtaką konkurencijai buvo būtina vertinti pasekmes ne tik transliavimo bet ir retransliavimo bei kitų elektroninių ryšių paslaugų rinkoje ir vykdyti ES priimtas nuostatas.
Šiuo pranešimu LKTA siekia atkreipti visuomenės dėmesį apie galimą Lietuvos multimedia rinkos koncentraciją vienos stambios užsienio kompanijos rankose ir ar tai nebuvo viena iš Lietuvos telekomo privatizavimo sąlygų?