Kaip rodo tyrimai, nepaisant visų pastangų, JAV išlieka daugiausia elektroninių šiukšlių platinančia šalimi. Šiai valstybei tenka 23,2 proc. viso elektroninio šlamšto, „nusėdančio” mūsų elektroninio pašto dėžutėse.
„Garbingą” antrąją vietą šioje lentelėje užima Kinija (įskaitant ir Hong Kongą), nuo JAV atsilikdama tik trimis ir dvejomis dešimtosiomis procento. Kitos šalys prie pasaulinio elektroninio pašto šiukšlinimo prisideda gerokai kukliau: Pietų Korėja – 7,5 proc. , Prancūzija – 5.2 proc. ir t.t.
JAV ir Kinijos dalis šiame šiukšlių sraute mažėjo jau kelinti metai. 2004 metais priėmus „CAN-SPAM” įsaką, JAV persiunčiamų šiukšlių skaičius pradėjo mažėti, tačiau panašu, kad buvo pasiekta riba. Nepaisant šiukšlintojų suėmimų ir didžiulių baudų jiems, lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, šis skaičius nesumažėjo.
To priežastis greičiausiai yra ta, kad „Sophos” atliktų tyrimų duomenimis, didžioji dalis el. pašto šiukšlių dalis yra persiunčiama pasitelkus „interneto zombių” tinklus. „Internetinis zombis”, tai apsileidusio namų vartotojo kompiuteris, kuriame yra įdiegtas kokia nors kenkėjiška programa, leidžianti valdyti kompiuterį pašaliniams asmenims. Taigi, tol, kol namų vartotojai nepradės rūpintis savo kompiuterių saugumu – tol elektroninio pašto šiukšlių tikrai nesumažės.
Kompiuterių, kuriuose įdiegtos slaptos nuotolinio valdymo programos, sąrašai yra paklausi prekė tarp elektroninio pašto šiukšlintojų. Už 20 tūkst. tokių kompiuterių „tinklą” yra prašoma nuo 2000 iki 3000 JAV dolerių. Ne ką mažiau paklausios ir realių elektroninio pašto adresų duomenų bazės. 2004 metais vienas „American Online” darbuotojas buvo apkaltintas pavogęs 92 mln. „American Online” vartotojų vardų sąrašą ir pardavęs jį šiukšlintojams už 100 tūkst. JAV dolerių.
Beje, daugiausiai elektroninio pašto šiukšlių perduodančių valstybių dvyliktuke nėra Rusijos, tačiau tai nereiškia, kad ši valstybė išsprendė šio šlamšto problemą. Anaiptol, panašu, kad būtent Rusijai priklauso didžiausi „interneto zombių” tinklai. Šios šalies šiukšlintojai siūlo nebrangias šiukšlinimo paslaugas – daugiau nei 11 mln. Rusijos elektroninio pašto dėžutes užpilti elektroninio pašto šlamštu atsieis tik 12 500 rublių (apie 1330 Lt). O norintys „pasišiukšlinti” pasauliniu mastu – gali rinktis pasaulinį platinimą į daugiau nei 1 mlrd. tarptautinių pašto dėžučių. Tokio šlamšto įkainiai prasideda nuo 50 JAV dolerių už 1 mln. adresatų.
Nors šie skaičiai atrodo beprotiški, tačiau jie atspindi tikrovę – kažkam apsimoka išsiuntinėti milijonus laiškų, nes galiausiai, vis viena atsiras pakankamas procentas bukų vartotojų, kurie pasinaudos siūlomomis paslaugomis. Tol, kol su elektroninio pašto šiukšlinimu nebus pradėta kovoti valstybiniu mastu, pasitelkiant pačius interneto paslaugų teikėjus (dideli duomenų srautai jiems neša pelną), tol padėtis tikrai nepagerės. Tai akivaizdžiai rodo liūdna „Blue Security” kovos su el. pašto šiukšlinimu istorija. Na, o tikėtis, kad milijonai namų vartotojų, iki šiol nesirūpinę savo kompiuterių saugumu, staiga ims ir užlopys savo kompiuterių saugumo spragas, yra mažų mažiausiai naivu.