Kauno politikai sušelpė bendrovę „Kautra” 100 tūkstančių litų, nors pernai ši įmonė uždirbo daugiau nei 2,5 milijono litų grynojo pelno
Kauno miesto taryba praėjusią savaitę nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių atleido privačią bendrovę „Kautra”. Miesto biudžetas prarado apie 100 tūkstančių litų. Šiam prieštaringai vertinam sprendimui pasipriešino vos trys Kauno politikai – tarp jų meras Arvydas Garbaravičius.
„Čia akivaizdus partijų rėmimas, o ne verslo skatinimas”, – vakar teigė Kauno vadovas. Jis neįvardijo, kokia partija gali būti remiama savivaldybės dovanotais pinigais. Bendrovės „Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas yra konservatorius.
Kilo įtarimų dėl butų užsienyje
Be mero, „Kautros” rėmimui nepritarė miesto Tarybos nariai Romualdas Venzbergas ir Vytautas Šustauskas.
Pastarajam kilo abejonių ir dėl anksčiau Savivaldybei priklausiusios bendrovės veiklos skaidrumo.
„Dar prieš privatizaciją „Kautra” buvo įsigijusi butų Paryžiuje ir kituose užsienio miestuose. Buvo aiškinama, kad jie skirti vairuotojų poilsiui, tačiau pas mane užsukę darbuotojai pasakojo, kad tų butų net nėra matę. Jie miegodavo arba autobusuose, arba pigiuose viešbučiuose. Įdomu, ar tie butai nebuvo parduoti iki privatizacijos. Artimiausiomis dienomis žadu kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą”, – sakė V.Šustauskas.
Bendrovės generalinis direktorius L.Skardžiukas vakar tikino, kad politiko įtarimai nepagrįsti. „Ir anksčiau, ir dabar mūsų bendrovei priklauso butas Paryžiuje. Kituose užsienio miestuose butus nuomojamės. Taip pigiau, nei mokėti už viešbučius. Šie būstai reikalingi vairuotojų poilsiui”, – teigė jis.
Buvęs „Kautros” valdybos pirmininkas, miesto Tarybos narys Alvydas Banevičius, patvirtino, kad tuometinė Savivaldybės bendrovė buvo įsigijusi butą užsienyje. „Nieko negirdėjau, kad prieš privatizaciją jis būtų parduotas”, – teigė politikas. Jis vadovauja Biudžeto ir finansų komitetui, kuris rekomendavo „Kautrai” padovanoti 100 tūkstančių litų.
Analogiško atvejo neprisiminė
Kauno meras vakar neslėpė, kad jį nustebino politikų sprendimas „Kautrą” atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. „Neprisimenu kito tokio atvejo, kad taip būtų remiamas privatus verslas”, – sakė miesto vadovas.
Anksčiau nuo šių mokesčių buvo atleistos bendrovės, remiančios futbolo-beisbolo klubą „Kaunas”. Tačiau visi sutaupyti pinigai atitekdavo futbolininkams. Tuo tarpu „Kautra” miesto padovanotus pinigus žada skirti investicijoms į viešąjį transportą.
Formali priežastis paremti „Kautrą” – dėl pigių skrydžių bendrovių veiklos sumažėjusios pajamos iš tarptautinių maršrutų. Kauno miesto ir rajono bei Vilniaus savivaldybių administracijos pigių
skrydžių bendrovių reklamai skyrė apie 400 tūkstančių litų.
Tačiau pernai, palyginti su 2004-aisiais, bendrosios bendrovės „Kautra” pajamos padidėjo 5,3 procento. „Kautra” aptarnauja nemažai maršrutų visoje Lietuvoje. Pernai bendrovės grynasis pelnas siekė 2,5 milijono litų.
Reveransai artėjant rinkimams
Tačiau šie skaičiai Kauno politikų neįtikino ir 30 miesto Tarybos narių, priklausančių įvairioms partijoms, nusprendė padėti „Kautrai” sutaupyti dar 100 tūkstančių litų. Savivaldybės kuluaruose kalbėta, kad ši bendrovė yra suteikusi transporto paslaugų įvairių partijų atstovams.
Taip pat užsimenama, kad kai kurie politikai galimai suderėjo ir dėl didesnės paramos per artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Natūralu, kad po šio gana keisto ir prieštaringo miesto Tarybos sprendimo pirmiausia žvilgsnis nukrypo į Tėvynės sąjungą, kurios narys yra „Kautros” generalinis direktorius.
„Jokio susitarimo su partijomis nėra. Jeigu bendrovė ir svarstytų galimybę per rinkimus ką nors paremti, sprendimą priimtų akcininkai”, – teigė L.Skardžiukas.
Kauno konservatorių lyderis Andrius Kupčinskas taip pat neigė pasigirdusias kalbas. „Kažkas viską supranta per daug tiesmukai. Dar nepradėjome formuoti net preliminaraus rinkimų biudžeto. Be to, sprendimą atleisti nuo mokesčių palaikė ir liberalcentristai”, – sakė jis. Tačiau A.Kupčinskas neatmetė galimybės, kad per rinkimus „Kautra” galėtų būti viena konservatorių rėmėjų.
Kad ir kaip ten būtų, miesto politikų sprendimas atseikėti iš visų kauniečių kišenės 100 tūkstančių litų, motyvuojant tuo, kad jie bus panaudoti investicijoms, vis dėlto kelia įtarimų, kad tikroji šios geradarystės priežastis kita. Labiau panašu, kad tai išraiškingas partijų atstovų reveransas tikintis „Kautros” paramos per savivaldybių tarybų rinkimus. Pagaliau, kodėl bendrovė nenori investuoti į gamybą savo milijoninio pelno, o gviešiasi iš miesto biudžeto 100 tūkstančių litų, kurie tikrai mažai ką pakeistų įgyvendinant tokį projektą? Tai klausimai, į kuriuos dar tiesiai šviesiai atsakyti nenorima. Tačiau, matyt, daug kas paaiškės, kai į viešumą pateks partijos rėmėjų sąrašas.