Kazimira lieja įsiūtį ant prezidento skandalingoje interneto svetainėje

Kazimira Prunskienė niekaip negali atleisti Valdui Adamkui, kad šis paguldė ją ant menčių Prezidento rinkimuose.

Kazimiros nuoskauda vis išlenda įvairiais pavidalais. Kai tik gali, Kazimira mėgina elgtis kaip šalies vadovė, ji bando rodyti, kad nėra prastesnė už V.Adamkų.

„Valstiečių” partijos vadė ne tik įsiutino Lietuvą, viršijusi savo įgaliojimus per Rusijos šventę Kaliningrade, bet ir leidžia sau iki šiol reklamuotis interneto svetainėje www.prezidente.lt.

Kazimira apsiskelbė esanti prezidentė dar prieš šalies vadovo rinkimus, internete ji neabejojo savo pergale. Svetainė iki šiol neuždaryta ir nepertvarkyta.

Dabar, kai Kazimira su V.Adamkumi konfliktuoja dėl užsienio politikos, žemės ūkio ministrei jos interneto puslapis yra priemonė dėti į šuns dienas tikrąjį prezidentą.

„Ekstra žinios” vakar šioje svetainėje rado tokius profesorės pareiškimus apie V.Adamkų.

Iš JAV atvykęs V.Adamkus neslepia simpatijų didžiavalstybiniams šios šalies interesams, kurie neva a priori sutampa su Lietuvos interesais. Vis dėlto Lietuva nėra JAV dalis ir turi šansą savarankiškai apsispręsti dėl savo preferencijų.

Kodėl V.Adamkus taip veržėsi būti Lietuvos prezidentu dar kartą? Juk jis nieko gero nepadarė, „sudalyvavo” didžiausioje aferoje apvagiant Lietuvą, prikūrė fondų (atsimenu informaciją, pateiktą vienu sakiniu, kad po jo susitikimo su V.Putinu įkurtas ir bendras Adamkaus–Putino fondas; kas už to galėtų slėptis?).

Juk negalima rimtai vertinti 77 metų senuko pareiškimų, kad jis yra ateitis. O profesorė, amžiumi jam vos ne į dukras tinkanti, jau praeitis yra. Keistokai, švelniai tariant, skamba. Baigiant aštuntą dešimtį, gal nevertėtų labai garsiai apie ateitį kalbėti…

Gaila, bet prezidentas V.Adamkus, siekiantis išsaugoti gražų „moralinio autoriteto” titulą, vis mažiau beatitinka moralumo kriterijus. V.Adamkaus autoritetą labiausiai paplauna jo visiškas įtikėjimas savo nepakeičiamumu, siekis užimti aukščiausią valstybės postą bet kokiomis priemonėmis. Nešvarumu, ciniškumu, populistiškumu jos niekaip nenusileidžia R.Pakso taikytoms priemonėms…

Kas, jeigu ne amoralus pasipūtimas, galėjo lemti po pirmojo rinkimų turo nuskambėjusį V.Adamkaus pareiškimą, jog pergalės antrajame ture jis sieks pasitelkęs „politologų komandą”?

Pasirodo, V.Adamkui rūpi tik jo valdomos Lietuvos įvaizdis. Iškilus pavojui netekti valdžios, asmeniniai interesai tuojau pat iškilo aukščiau valstybinių. Argi taip elgiasi moralinis autoritetas?

Vienas iš neskaidriausių Adamkaus rėmėjų – visuomeninis V.Adamkaus fondas. Iš ko jis sudarytas? Kyla įtarimas, kad šis fondas – priedanga užmaskuoti tikruosius ne itin skaidrius rėmėjus, bijančius viešai deklaruoti save ir savo veiklą. Tačiau sklinda informacija, kad didžiąją pinigų dalį į V.Adamkaus fondą yra pervedusios stambiosios užsienio farmacijos kompanijos, kurios V.Adamkaus prezidentavimo laikais klestėjo Lietuvoje, nes nebuvo ribojamos vaistų kainos, receptai buvo išrašomi neribotai, ir valstybė buvo stumiama į finansinę krizę, kompensuojant brangiausius vaistus. Taip pat įtarimų kelia ir Adamkienės fondas, bent jau ši dalis: „Minijos naftos” vienas iš savininkų Tomas Haseltonas pervedė tam tikrą sumą (šaltiniai kalba, apie 250 tūkst.) į Almos Adamkienės fondą, ir prezidentas V.Adamkus jam su žmona suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka; JAV pilietis M.Cruzas taip pat pervedė į A.Adamkienės fondą nemažą sumą ir jam taip pat buvo suteikta pilietybė.

www.ekstrazinios.lt