Į bažnyčias plūstelėjo išminuotojai

Vilniaus rajono bažnyčių sienos nusagstytos sprogmenimis. Neseniai šešis artilerijos sviedinius ir vieną tūtelę iškrapštę iš Maišiagalos bažnyčios bokšto, Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai užvakar dirbo Dūkštų maldos namuose.

Čia surasta 10 įvairaus dydžio artilerijos sviedinių. Visi įvairiose vietose į bažnyčios sienas įmūryti sviediniai – Pirmojo pasaulinio karo laikų ir jau be sprogstamosios medžiagos. Išminuotojai Dūkštose darbavosi apie dvi valandas.

Sprogstamosios medžiagos buvo rasta viename iš prieš keletą dienų Maišiagalos bažnyčios varpinėje aptiktų sviedinių.

Jis buvo be sprogdiklio, bet gaisro metu būtų sukėlęs sprogimą.

Šį pavojingą radinį išminuotojai sunaikino karjere, kitus paprasčiausiai susmulkino.

„Per ilgą darbo stažą dar niekados neteko dirbti bažnyčiose. Nežinojome, ar ten esantys sprogmenys pavojingi, tad laikėmės visų saugumo priemonių”, – pasakojo J.Vitkaus inžinerijos bataliono viršila Rimas Jokubauskas.

Komisija leido laikyti mišias

„Apie bažnyčios sienose esančius sprogmenis policija man pranešė praėjusį šeštadienį. Pareigūnai aplinkines bažnyčias patikrino po to, kai Maišiagaloje buvo surasta artilerijos sviedinių”, – „Lietuvos rytui” pasakojo Sudervės ir Dūkštų parapijų klebonas Pavelas Paliulis.

Pareigūnų pranešta naujiena kunigui buvo labai netikėta.

Sunerimęs jis iškart nuskubėjo apžiūrėti bažnyčios ir savo akimis išvydo artilerijos sviedinius – jie kyšojo iš sienų.

„Ir anksčiau mačiau tuos daiktus, tačiau net minties nebuvo, kad tai galėtų būti artilerijos sviediniai.

Atvykusi speciali komisija leido nenutraukti bažnyčios darbo, nes sprogmenys pasirodė nepavojingi.

Dievo apvaizda mus apsaugojo, šįkart tik truputį pagąsdino”, – šyptelėjo sekmadienį mišias Dūkštose laikęs klebonas.

Į šiuos 1854 metais baigtus statyti maldos namus kiekvieną sekmadienį susirenka maždaug 130 tikinčiųjų.

Radiniai užminė mįslę

Nei kunigai, nei išminuotojai negali pasakyti, kas ir kada į dvi netoliese esančių bažnyčių sienas įmontavo Pirmojo pasaulinio karo rusų ir vokiečių gamintus sprogmenis.

„Čia vyko mūšiai. Ėjo rusai, ėjo vokiečiai. Galbūt bažnyčiose jie slapstėsi ir taip norėjo palikti priminimą apie save?” – svarstė Maišiagalos gyventojai.

„Gal tie, kurie sviedinius į sienas įmūrijo, buvo kokie nors menininkai?” – juokavo išminuotojams vadovavęs viršila R.Jokubauskas.

Bažnyčia Maišiagaloje pastatyta 1387 metais, pastarąjį kartą perstatyta 1865-aisiais.

Sviediniai pagaminti kur kas vėliau, todėl neaišku, kaip jie buvo įmūryti bažnyčios varpinės bokšte.

Maišiagalos senoliai apie tai irgi nieko nežino.

Kol kas ten, kur buvo sprogmenys, žioji skylės. Jas netrukus užtaisys maldos namų fasadą remontuojantys meistrai, kurie ir aptiko sprogmenis.

Dalia Musteikytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.