Praėjusią savaitę Vilniuje, Užupio g. 9/2, atidarytame Vilniaus puodžių ceche lankytojai gali ne tik susipažinti su viduramžių puodžių amatu, išvysti, kaip dirbama, bet ir patys, sėdę prie puodžių stalo, gali iš molio šį tą nulipdyti
Pasak Vilniaus puodžių cecho vadovo keramiko Dainiaus Strazdo, Vilniuje rasti molio dirbiniai byloja čia jau XV-XVI a. klestėjusį puodžiaus amatą. „Šios patalpos prieš keletą metų atrodė baisiai, bet jos mums labai krito į akį. Svajojome čia įrengti dirbtuves, kur ir praeiviai galėtų paminkyti molį, iš arčiau pažinti viduramžių puodžiaus amatą. Vėliau paaiškėjo, kad šios patalpos mus traukė ne šiaip sau. Pasirodo, čia nuo XVI iki XVIII a. buvo puodžių dirbtuvės, rasta ne vienos krosnies liekanų, – pasakojo D.Strazdas. – Tad galima sakyti, mes ne įsispraudėme į šią Užupio vietelę, mes čia sugrįžome. Čia bus dirbtuvė, o ne muziejus, kur nieko negalima liesti”.
VĮ Vilniaus puodžių cecho, įsikūrusio 2003 metais, meistrai dirbinius ekspozicijai gamino ne vienus metus vasaromis stovyklaudami Trakų Pusiasalio pilies kieme. Daugelis jų darbų – nacionaliniame muziejuje esančių senųjų keramikos dirbinių rankų darbo kopijos. Ypač unikali čia eksponuojama raugo keramika, labai populiari buvusi Vytauto laikais. Dabar keramikai gaminasi koklius, iš jų čia pasistatys krosnį – tokią, kokia XVI a. buvo populiari Vilniaus mieste.
Puodžiai atlieka ir mokslinius archeologinės keramikos tyrinėjimus, rekonstruoja senovėje naudotas technologijas, tyrinėja įvairios paskirties krosnis, atlieka jų konservavimo ir restauravimo darbus.
Per Puodžių cecho atidarymą prisistatė ir Vilniaus dailiųjų amatų asociacija. „Dvylika galerijų ir senamiesčio atnaujinimo agentūra susijungė į asociaciją, – sakė asociacijos prezidentas Darijus Gerlikas. – Džiaugiamės, kad savivaldybė palaiko idėją kurti visą amatų miestelį, kuriame iš arčiau bus galima išvysti daugybę nuo seno Vilniuje klestėjusių amatų”.