Europos jaunimo krepšinio čempionatas treneriui Rimui Kurtinaičiui yra paskutinis. Strategas daugiau nebedirbs su jaunimu.
Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) krepšinio rinktinės žaidėjai iš Turkijos Izmiro miesto sugrįš tuščiomis. Prieš Europos krepšinio čempionato pradžią šios komandos trenerio R.Kurtinaičio pažadai laimėti auksą subliuško it burbulas.
Lietuviai vakar 77:79 (22:24, 24:11, 16:15, 15:29) pralaimėjo ir paskutines E grupės rungtynes prancūzams bei šioje grupėje liko ketvirti. Iškovoti pergalę lietuviams nepadėjo 18 pelnytų Manto Simonavičiaus taškų. Šalies rinktinės duobkasys vakar buvo prancūzas Souaratas Cisse, pelnęs 25 taškus ir dvikovos pabaigoje įmetęs labai svarbų tritaškį, kuris padidino Prancūzijos persvarą iki 79:76.
Dabar Lietuvos krepšininkai pirmenybes užbaigs varžydamiesi tik dėl 5-8 vietų.
„Tiesa yra tokia: jei komanda laimi, sakoma, jog tai žaidėjų nuopelnas. Jei ekipa pralaimi – kaltas tik treneris”, – L.T. dienraščiui sakė jaunimo rinktinės strategas 46-erių R.Kurtinaitis.
– Prieš čempionato pradžią Turkijoje sakėte, kad važiuojate parvežti medalių. Kaip atsitiko, kad pirmenybių pabaigoje kovosite tik dėl 5–8 vietų?
– Tikslas ir jo įgyvendinimas yra du skirtingi dalykai. Negalėjau ir nenorėjau prieš čempionatą sakyti, kad mūsų tikslas yra tik patekti tarp aštuonių stipriausių Europos ekipų. Velniai nematė – mums tikrai reikėjo medalių! Kito tikslo nebuvo. Jo nepasiekėme. Tačiau aš tikiuosi, kad mano žodžiai apie medalius nenuėjo perniek. Viliuosi, jog kitų trenerių mąstymas pasikeis ir ateityje visi Lietuvos strategai važiuos kovoti tik dėl aukso apdovanojimų, o ne turistauti. Kitokių užduočių nevalia kelti.
– Kodėl nelaimėjote nė vienų ketvirtfinalio varžybų?
– Pirmose rungtynėse su Serbijos ir Juodkalnijos ekipa, kai mačo baigtis tapo aiški (pralaimėta 68:101 – aut. past.), į aikštę išleidau ne startinio penketo žaidėjus. Slovėnams pralaimėjome po dviejų pratęsimų – 94:100. Reikia pripažinti, kad lemiamais momentais nuo mūsų nusisuko sėkmė. Varžybos su prancūzais nieko nelemė. Aikštėje žaidė atsarginiai žaidėjai. Manau, mano auklėtiniai vis dėlto nėra tokie tvirti ir stiprūs kaip serbai, graikai, ispanai ar turkai. Praėjusiais metais visą Europą nustebinome kieta gynyba, šiemet priešininkai žinojo, ko galima iš mūsų tikėtis.
– Beveik visas rungtynes žaidėte remdamiesi 6–7 krepšininkais. Kodėl aikštėje nepasirodė likusieji?
– Kontrolinėse varžybose visi mano rinktinės žaidėjai atrodė stiprūs. Tačiau jau Europos čempionate teko tenkintis tik pusės komandos paslaugomis, mat paaiškėjo, jog likusieji nebuvo subrendę tokioms kovoms.
– Į Europos jaunių čempionatą vyko ir Jūsų sūnus Giedrius Kurtinaitis, kuris atsiskleidė tik per mačą su prancūzais. Ar verta buvo jį vežtis tik vienoms rungtynėms?
– Giedrius buvo paimtas dėl to, kad gerai žaidžia prieš aikštės gynybą naudojančias komandas. Europos čempionato ekipos tokios gynybinės schemos netaikė, todėl krepšininkas rungtyniavo mažai. Suprantu, kur lenkiate, tačiau būsiu kategoriškas ir mano žodžius galės patvirtinti bet kuris Lietuvos rinktinės krepšininkas. Komandoje jis tik žaidėjas, gaunantis pastabų daugiau nei kiti, o namie jis – mano sūnus. Namų Turkijoje neturiu, todėl Geidrius šiuo atveju buvo tik komandos narys.
– Kaip vertinate jaunių rinktinės pasirodymą Izmire?
– Tragiškai skaudus pasirodymas. Savo darbą vertinu nepatenkinamai ir dėl komandos fiasko visą atsakomybę prisiimu. Esu nusiminęs. Man tai buvo pačios skaudžiausios trys dienos per visą trenerio karjerą.
– Toliau dirbsite su jaunaisiais krepšininkais?
– Su jaunimu savo misiją atlikau – viskas, užteks. Dirbau trejus metus ir suprantu, jog laikas pasitraukti. Dabar kitų eilė. Trenerio Rūtenio Paulausko treniruojami aštuoniolikmečiai turi pasiruošti ateinantiems Europos ir pasaulio krepšinio čempionatams. Yra kartų kaita, kurios privalu paisyti. Aš traukiuosi…
– Ką veiksite po čempionato?
– Savaitę pailsėsiu ir vyksiu į Permę. Esu ekipos „Ural-Great” treneris. Ten laukia klubo pasiruošimo ateinančiam sezonui darbai.