Apsilankymo neįgaliųjų ir jų šeimų stovykloje Giruliuose nuliūdintas Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius su miesto bei Lietuvos socialinės sferos atstovais pabandė pasigilinti į neįgaliųjų problemas bei prastą finansavimo situaciją.
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis” vadovė Dana Migaliova merą patikino, kad nors bėdų Klaipėdoje apstu, uostamiestis kitų Lietuvos miestų kontekste laikosi tvirtai.
Tačiau, anot bendrijos vadovės, kai kuriose srityse veikla yra sustojusi. Jos teigimu, Klaipėdos regione viena aktualiausių yra transporto problema. Pavyzdžiui, mieste specialiais automobiliais į mokyklas yra vežiojami neįgalūs vaikai, tačiau daugelis jų smarkiai vėluoja į pamokas. Mat pirmas reisas yra 8 val., o paskutinis – 10 val.
Jaučiamas ir dienos centrų trūkumas – „Lakštutėje” visi norintieji nebesutelpa. Pasak D. Migaliovos, gali būti organizuojamos mobilios neįgaliųjų grupės, kurios užsiimtų veikla už centro ribų, o jų nariai gal net gautų darbo.
Tačiau neįgaliųjų įsidarbinimą ar mokymąsi stabdo neigiamas požiūris – šiemet į Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą nebuvo priimti du neįgalūs jaunuoliai.
Klaipėdoje taip pat stringa gyvenamojo būsto pritaikymas specialiesiems poreikiams. Čia geresnius pavyzdžius rodo Alytus, Mažeikiai, Šiauliai. Tiesa, šiemet tam skirta 3 mln. litų. Pusę darbų lėšų turi apmokėti miesto Savivaldybė, kitą pusę – Neįgaliųjų reikalų departamentas.
D. Migaliovai užkliuvo ir Neįgaliųjų paplūdimys. Pasak jos, tai – diskriminacijos pavyzdys. „Jį pliažu neįgaliesiems būtų galima vadinti tada, jei čia būtų patogu privažiuoti, būtų įrengtos aikštelės. Ką reiškia ženklas „Pliažas neįgaliesiems”, jei čia jiems niekas nepritaikyta? Reikia arba nuimti ženklą, arba įrengti paplūdimį tinkamai”, – piktinosi ji.