„Juodojo aukso“ karštinė tęsiasi

Naujas aukštumas šturmuojančios degalų kainos prasilenkia su verslo logika

Šią savaitę sumuštas praėjusių metų rudenį vairuotojus aikčioti privertęs degalų kainų rekordas. Ypatingos naujienos lyg ir nėra, tačiau vieno euro ribą perkopusi suma, kurios prašoma už litrą populiariausio A95 oktano benzino, šįkart visgi erzina dar labiau. Kodėl? Todėl, kad dabartinio šuolio priežastis – ginkluotas Izraelio ir Libano konfliktas – neturi nieko bendra nei su naftos gavyba, nei su transportavimu, nei su perdirbimu, nei su paklausos ir pasiūlos pokyčiais.

Karo aidas

Pirmąją Izraelio ir Libano konflikto savaitę, šalims pradėjus viena kitą niokoti aviacijos antskrydžiais bei raketų atakomis, pasaulinės naftos kainos sumušė praėjusios vasaros rekordus, kai Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantes užklupęs uraganas „Katrina“ paralyžiavo dalies naftos perdirbimo įmonių veiklą. Tuomet nafta brangiausiai buvo parduodama maždaug po 72 dolerius už barelį. Dabartiniai įvykiai Artimuosiuose Rytuose tapo naujų kainų rekordų katalizatoriumi – prasidėjus neramumams nafta pabrango iki daugiau kaip 78 dolerių už barelį. Šiuos skaičius galima lyginti nebent su 1979-ųjų naftos krize, kai per pusmetį naftos kaina šoktelėjo nuo 22 iki 40 dolerių. Finansininkai teigia, kad šią sumą perskaičiavus dabartiniu valiutos kursu anuomet nafta kainavo beveik 87 dolerius.

Nors Izraelis ir Libanas nėra naftą išgaunančios valstybės, baiminamasi, kad konfliktas tarp jų gali sukelti naftos pasiūlos trukdžių iš Persijos įlankos, iš kur šiuo metu išgaunama beveik du trečdaliai viso pasaulio „juodojo aukso“. Rinkoms būgštaujant dėl konflikto Libane eskalacijos, naftos kainos traukia aukštyn, ir dalis ekspertų prognozuoja, kad žaliavos kainos gali pasiekti 80 dolerių už barelį kartelę.

WTI rūšies naftos kainos rugpjūčio mėnesio sandoriams Niujorko prekių biržos (NYMEX) elektroninėje prekybos sesijoje antradienį pakilo 46 JAV centais, iki 75,76 dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kainos rugsėjo mėnesio sandoriams antradienį pakilo 63 JAV centais, iki 76,55 dolerio už barelį.

Įvykiai vertinami isteriškai

SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė, komentuodama pokyčius naftos verslo pasaulyje, pripažino, kad nors rinkų susirūpinimas galimais trikdžiais yra suprantamas, tačiau šįkart galima kalbėti apie neadekvačias reakcijas.

„Konfliktas vyksta iš tiesų arti naftos gavybos regionų, tačiau kol kas sąlyginai ramu tiek Irake, tiek Irane, tiek Saudo Arabijoje, todėl žalios naftos pasiūlai ir tiekimui jokios didesnės grėsmės nėra. Netgi galima sakyti, kad branduolinės Irano ambicijos ir ginčas su JAV naftos kainoms galėtų turėti didesnę įtaką nei Izraelio ir Libano kivirčas. Pastaruosius įvykius naftos rinkos žaidėjai vertina pernelyg isteriškai. Gaila, tačiau panašiai elgiamasi itin dažnai“, – samprotavo V.Tauraitė.

Pašnekovė abejojo, ar staigų kainų kilimą gali pakeisti toks pat spartus „atoslūgis“ – emociniai ir spekuliaciniai veiksniai pernelyg stiprūs. Kita vertus, ilgainiui galima sulaukti tokių kainų žemumų, kokios šiandien atrodo nerealios.

„Neseniai teko bendrauti su patyrusiu ekonomistu iš Švedijos SEB banko sistemos. Jis juokavo, kad yra toks senas, jog dar prisimena aštuntojo dešimtmečio naftos krizę. Jos metu daugelis galvojo, kad nafta niekada nebus parduodama pigiau nei po 40 dolerių, tačiau po kurio laiko kainos smuko iki 20 ar netgi 15 dolerių už barelį. Gali būti, kad ir po šio kainų šuolio viskas grįš į senas vėžes, tačiau vargu ar tai įvyks greitai“, – dėstė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas habil. dr. Vaclovas Miškinis savo ruožtu spėjo, kad šiuo metu žinomos ne visos priežastys, lėmusios naftos kainų šuolį.

„Šiuos procesus lemia kitos povandeninės srovės. Priešingu atveju rinkos reakcija į Izraelio ir Libano karą visiškai neadekvati. Patirtis rodo, kad žalios naftos kainos pikus akumuliuoja daugiau veiksnių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiuo atveju galima spėti, kad didelę įtaką viskam daro spekuliaciniai sandoriai“, – sakė V.Miškinis.

Specialistai pastebi, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių degalų kainos kartelė išlieka taip aukštai – perdirbimo pajėgumų stoka. Esamos įmonės dirba beveik maksimaliu režimu, naujų gamyklų neatsiranda, o degalų paklausa itin sparčiai kyla augančiose Indijos ir Kinijos rinkose.

Ūkis augs lėčiau

Jau po pernykščio degalų kainų „cunamio“ Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko bei tarptautinės reitingų agentūros „Fitch“ ekspertai paskelbė prognozes, kas nutiks su pasaulio ekonomika, jei naftos kainos įstrigs rekordinėse aukštumose. Specialistai beveik vienbalsiai sutarė, kad ūkio augimo tempai sulėtės maždaug 1 proc., jei naftos kainos ilgesnį laikotarpį viršys 70 dolerių už barelį ribą.

„Brangesnės nei 70 JAV dolerių už barelį naftos įtaka realiai prilygs 1974 ir 1979 metais buvusiam šokui“, – skelbė „Fitch“.

Didžiausių išsivysčiusių šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai įspėjo, kad didelės naftos kainos bei nestabilumai finansų rinkose gali kelti grėsmę pasaulio ekonomikos plėtrai. Europos centrinio banko (ECB) vadovas Žanas Klodas Trišė pernai pareiškė, kad didelės naftos kainos turės „ženklios įtakos“ pasaulinės ekonomikos plėtrai bei infliacijai.

„Investuotojai mano, kad pasaulio ūkio plėtra 2006 metais nesulėtės tol, kol naftos kainos neviršys 69 JAV dolerių už barelį kartelės“, – teigiama 300 turto valdytojų apklausos duomenimis parengtoje JAV investicinio banko „Merrill Lynch“ ataskaitoje.

Ekonomikos inkaras

Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad jei vidutinės naftos kainos 2006 metais sieks apie 70 JAV dolerių už barelį, tai turės „rimtų pasekmių“ pasaulio ekonomikai. Kita vertus, analitikai pripažino, kad praėjusiais metais užfiksuotas pasaulio ekonomikos atsparumas naftos kainų augimui buvo viena iš didžiausių staigmenų. Tai privertė kiek pakoreguoti prognozes ir nurodyti naują ribą, kurią perkopusios naftos kainos daug kam taptų pražūtingos. „Merrill Lynch“ rengtos apklausos išvadose pastebima, kad dalis rinkos dalyvių teigia maną, jog pasaulio ekonomika rimtai nukentėtų, jei vidutinės naftos kainos ateities sandoriams siektų 80 dolerių už barelį.

„Galima sakyti, kad rinka iš tiesų gana sėkmingai prisitaikė prie išaugusių kainų. Tai pasakytina ir apie Lietuvą. Nors gamybos sąnaudos dėl spartaus degalų brangimo auga, daugiau išleisti benzinui ir dyzelinui priversti gyventojai turi apriboti vartojimą kitose srityse, kol kas itin didelio neigiamo poveikio nebuvo jaučiama.

Tačiau, mūsų manymu, jei naftos kainos laikysis panašiame lygmenyje dar kurį laiką, kitais metais šalies ekonomika tikrai pastebimai sulėtės. Šį efektą turėtų sustiprinti ir augančios palūkanos bei natūralus verslo ciklas – po spartaus vystymosi visuomet būna šioks toks štilis“, – prognozavo V.Tauraitė.

Lietuvos energetikos instituto specialistai prognozavo, kad poveikio šalies ekonomikai stiprumas priklausys nuo to, kaip ilgai naftos kainos išliks zenite. Jei pastarųjų dienų šuolį netrukus pakeis atoslūgis – rinka karčią piliulę gali praryti bei didesnių komplikacijų.

Beje, analitikai atkreipia dėmesį, kad visoms besivystančioms šalims naftos krizė smogia gerokai skaudžiau, nes tradiciškai čia veikiančios pramonės įmonės tebeturi daugiau energijos naudojančias ir mažiau našias technologijas. Lietuva šia prasme tikrai nėra išimtis.

Akcizų tramplinas

Vairuotojai, bent kartą bandę nagrinėti, kodėl mūsų šalyje tokie brangūs degalai, greičiausiai padarė nemalonų atradimą, kad dabartinė jų kaina tol gražu nėra pasiekusi „lubas“. Už populiariausią A95 benziną per kelerius ateinančius metus teks pakloti dar maždaug 50 centų daugiau net ir tuo atveju, jei žalios naftos kainos liks stabilios. Pagrindinė tokios niūrios perspektyvos priežastis – iki privalomo minimalaus ES nustatyto dydžio turintys kilti akcizai.

Benzino kaina susideda iš trijų komponentų: bazinės benzino kainos, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių (PVM). Pastarieji jau dabar sudaro apie 60 proc. galutinės benzino kainos, o pagal su ES suderėtą grafiką iki 2008-ųjų turi pabrangti 166 litais (nuo 1318 Lt už toną iki 1484 Lt). Vėliau – iki 2011-ųjų metų pradžios – juos teks kelti dar kartą 65 litais, iki 1649 Lt. Kadangi PVM mokestis skaičiuojamas nuo bazinės benzino kainos ir akcizo, bendras brangimo efektas sieks maždaug 50 centų. Dyzelino akcizai taip pat bus didinami trimis etapais maždaug po 100 litų.

Specialistai nemažai diskutuoja, kaip būtų galima sušvelninti šį kainos šuolį ir siūlo įvairių priemonių, pradedant PVM tarifo mažinimu ir baigiant privalomų atsargų kaupimo tvarkos pakeitimu, tačiau vargu ar jos galės atsverti visą neigiamą efektą ir apskritai – kažin ar bus naudojamos. Kadangi naftos sektorius yra vienas pagrindinių valstybės biudžetą maitinančių šaltinių, tai greičiausiai bus rasta daugybė pateisinimų aukštam mokesčių lygiui išlaikyti.

Finansų ministerijos atstovai, komentuodami numatomą akcizų didinimo procedūrą, tikino, kad viskas bus daroma laipsniškai, siekiant kuo mažiau sukrėsti rinką.

„Kita vertus, lig šiol buvo nemažai atvejų, kai, mažėjant mokesčių naštai ir gamybos ar prekybos išlaidoms, kainos mažmeninėje rinkoje nesikeisdavo. Tarkim, taip nutiko sumažinus PVM tarifą mėsai. Verslininkai pasinaudoja galimybe padidinti savo pelningumo rodiklius. Todėl garantuoti, kad keičiantis akcizui galutinė produkto kaina kis proporcingai, negalima“, – sakė Finansų ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Balčytytė.

Naftos švytuoklė

Lentelėje pateikta naftos kainų raida nuo 1970 metų, kai dabartiniu JAV dolerio kursu kainos siekė vos 7 JAV dolerius už barelį.

„Barclays Bank“ nurodytos kainos yra WTI naftos rūšies, kuri parduodama Niujorko prekių biržoje (NYMEX), kainos. Pirmoji suma yra barelio kaina JAV doleriais tuometiniu JAV dolerio kursu. Antroji suma – ekvivalentas JAV doleriais pagal dabartinį JAV valiutos kursą.

1970 m. vasaris: 2 JAV doleriai, 7 JAV doleriai.

1973 m.: pirmoji naftos krizė.

1973 m. gruodis: 5 JAV doleriai, 17 JAV dolerių.

1974 m. vasaris: 11,5 JAV dolerio, 39 JAV doleriai.

1979-1980 m.: antroji naftos krizė.

1979 m. vasaris: 22 JAV doleriai, 51 JAV doleris.

1979 m. gegužė: 30 JAV dolerių, 70 JAV dolerių.

1979 m. lapkritis: 40 JAV dolerių, 87 JAV doleriai.

1981 m. birželis: 32 JAV doleriai, 60 JAV dolerių.

1985-1986 m.: OPEC padidina gavybą.

1986 m. vasaris: 16 JAV dolerių, 26 JAV doleriai.

1986 m. liepa: 10 JAV dolerių, 15,5 JAV dolerio.

1990-1991 m.: pirmasis Irako karas.

1990 m. liepa: 17 JAV dolerių, 23 JAV doleriai.

1990 m. spalis: 35 JAV doleriai, 47 JAV doleriai.

1998 m.: Azijos ekonominė krizė sutampa su OPEC naftos gavybos padidinimu.

1998 m. gruodis: 10 JAV dolerių, 12 JAV dolerių.

1999-2000 m.: OPEC mažina gavybą, nors paklausa yra didelė.

2000 m. rugsėjis: 32 JAV doleriai, 36 JAV doleriai.

2001 m. rugsėjis: rugsėjo 11-osios išpuoliai JAV.

2001 m. lapkritis: 19 JAV dolerių, 20 JAV dolerių.

2002-2003 m.: visuotinis streikas Venesueloje, būgštavimai dėl JAV invazijos į Iraką.

2003 m. sausis: 33 JAV doleriai, 35 JAV doleriai.

2003 m.: JAV ir sąjungininkai įsiveržia į Iraką; Irako naftos telkiniai nepažeisti.

2003 m. birželis: 30,5 JAV dolerio, 32 JAV doleriai.

2004 m.: OPEC mažina gavybą.

2004 m. gegužė: 40 JAV dolerių, 41 JAV doleris.

2005 m.: uraganai Meksikos įlankoje.

2005 m. rugsėjis: 66 JAV doleriai.

2006 m.: būgštavimai dėl padėties Irake ir Irane, taip pat didesnė paklausa JAV vasaros automobilių sezonu.

2006 m. kovas: 67 JAV doleriai.

2006 m. liepa: prasidėjus konfliktui Libane, būgštaujama, kad gali sutrikti naftos tiekimas iš Artimųjų Rytų, kuriems tenka beveik trečdalis pasaulio naftos.

2006 m. liepa: 76 JAV doleriai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "„Juodojo aukso“ karštinė tęsiasi"

  1. Chemike

    Jus kopustu ir silkiu galvos 😯 🙄 8) 😀 😛

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.