Pajūrio viešbučiuose – poilsiautojų pikas. Nors pastebima, kad šiemet sumažėjo pagrindinių klientų – vokiečių ir rusų – srautas, jų stoką artėjantį savaitgalį turėtų kompensuoti panorusieji dalyvauti Jūros šventėje.
Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centro (KTIC) direktorė Romena Savickienė minėjo, kad artėjant Jūros šventei beveik visos vietos ne tik uostamiesčio, bet ir Neringos viešbučiuose rezervuotos.
Šnekinti viešbučių atstovai patvirtino, kad pavienių klientų, susiruošusių dalyvauti Jūros šventėje, išties padaugėjo. Tačiau viena kita laisva vieta dar atsirastų.
„Niekada taip nebūna, kad nerastume, kur žmogui apsistoti. Privačiame sektoriuje visada įmanoma rasti nakvynę”, – sakė Nidos KTIC „Agila” turizmo informacijos specialistė Viktorija Katėnaitė.
Viešbučio „Klaipėda” administratorė Viktorija Martinavičiūtė spėjo, kad klientų lietuvių prieš Jūros šventę galėję būti ir daugiau, jei ji vyktų tradiciškai paskutinį mėnesio savaitgalį. Nors renginio data paankstinta jau antrus metus, tačiau esą ne visi apie tai dar žino.
Lietuviai – „savaitgaliniai”
„Penktadieniui vietų nebeturime, o kitomis dienomis dar atsirastų 5-6 laisvos vietos – tikrai nedaug”, – apie suaktyvėjusį turistinį sezoną sakė viešbučio „Baltpark” direktorė Vida Morkūnienė.
Čia dažnai apsistoja vokiečiai, skandinavai. Neseniai antrąkart lankėsi 12 žmonių grupė iš Malaizijos. Šie, gana egzotiškos šalies turistai, anot V. Morkūnienės, vieni geriausių klientų – nuolat šypsosi ir būna viskuo patenkinti, ką ne visada galima pasakyti apie pedantiškuosius vokiečius.
„Klaipėdos” viešbutyje dauguma apsistojančiųjų – vokiečiai, nors pastaruoju metu jaučiamas jų sumažėjimas. Viena priežasčių – pasikeitusi Vokietijos socialinio draudimo sistema, pensinio amžiaus vokiečiams kartą per metus kompensuodavusi vienos kelionės išlaidas. Dabar pensijų fondai tokių lengvatų nebeteikia.
Birželį „Baltpark” viešbutis taip pat buvo pajutęs vokiečių stoką. Direktorė spėjo, kad tam įtakos galėjo turėti pasaulio futbolo čempionatas, vykęs Vokietijoje. Tuo metu įprastinių turistų pasigedo ir kai kurie Neringos viešbučiai.
Viešbučių atstovai pastebi, kad lietuviai dažniausiai apsistoja tik savaitgaliams, užsienio turistai – ilgesniam laikui.
Nidos KTIC duomenimis, Neringoje dažniausiai apsistoja suomiai, švedai, italai, ispanai. Neseniai lankėsi 10 žmonių grupė iš Kinijos.
Pasak Palangos turizmo informacijos centro vadybininkės Egidijos Smilingienės, nors kurortas negali skųstis vokiečių trūkumu, tačiau šiemet dėl vizų sumažėjo taip vadinamųjų „auksinių” turistų – rusų, kurie apsistodavo ilgesniam laikui.
Pastaruoju metu Palangoje ir Neringoje vis daugėja estų, keliaujančių po kelias šeimas.