Jau dvejus metus Lietuvoje esantys pensijų fondai veiklą pradėjo įspūdingai. Tačiau antrasis šių metų ketvirtis nuvylė: pirmąkart pensijų fondų investavimo rezultatai nebuvo teigiami. Tai ne vieną investuotoją ir pensijų fondų dalyvį privertė iš naujo įvertinti riziką.
Du trečdaliai šalies darbuotojų – pensijų fondų dalyviai. I pakopos pensijų dalyviai ramiai laukia „Sodros” pensijos. Tačiau tie, kurie įstojo į pensijų fondus ir tapo II pakopos dalyviais, pastaruoju metu išgirdo nerimastingų žinių: kai kurių pensijų fondų (PF) veikla buvo nuostolinga.
Šį pavasarį „į minusą sėdo” dauguma tų pensijų fondų, kurie buvo pasirinkę rizikingesnį lėšų investavimo būdą – į akcijų rinkas.
Geriausiai sekėsi konservatyvios investavimo strategijos pensijų fondams, prisiimantiems mažiausią riziką. Jų grąža per antrąjį ketvirtį buvo vidutiniškai 0,3 proc. Dvylikos vidutinės akcijų dalies fondų pelningumas per ketvirtį buvo nuo -2 iki -6,1 proc.
Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.) fondų grąža svyravo nuo -1,6 proc. iki -4 proc. Didelės akcijų dalies pensijų fondų, prisiimančių didžiausią investavimo riziką, grąža per ketvirtį irgi buvo neigiama – nuo -6,8 iki -9,7 procento.
Normalūs rinkos svyravimai
Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 pensijų fondų. Juos valdančios institucijos dėl neigiamų investavimo rezultatų nesijaudina.
Valstybinė priežiūros komisija (VPK) prižiūri 6 investicijų valdymo įmones, įsteigusias 17 pensijų fondų. VPK Investicijų valdymo skyriaus specialistė Lina Sajytė visų PF veiklą vertino teigiamai, nors šių metų II ketvirčio neigiami investavimo rezultatai, kuriuos patyrė PF, daugiausia lėšų investavę į akcijų rinkas.
„Gegužės mėnesį kainų kritimą pajuto viso pasaulio akcijų rinka, – sakė L.Sajytė. – Tai nėra dažnas, tačiau normalus dalykas. Vis dėlto akcijų fondai yra pelningesni, nors ir labiau rizikingi”.
Pasak specialistės, pirmaisiais darbo metais kai kurie akciniai fondai turėjo itin didelę pelno grąžą, siekusią net 112 proc.
DnB NORD Investicijų valdymo įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja Loreta Žebrauskienė kai kurių PF pelningumo grąžos sumažėjimą pavadino normaliu rinkos svyravimu.
„Svyravimai akcijų rinkoje – laikinas dalykas. Žiūrint į ilgametę perspektyvą, vidutiniškai akciniai pensijų fondai gaus didesnę pelno grąžą”, – tvirtino L.Žebrauskienė.
Pasak L.Žebrauskienės, labiausiai į minusą įkrito tie pensijų fondai, kurie buvo pasirinkę rizikingiausią investavimo formą – akcijų rinkas.
Renkasi klientas
Neigiami kai kurių pensijų fondų veiklos rezultatai privertė dalį investuotojų ir pensijų fondų dalyvių iš naujo įvertinti investavimo riziką.
Kaip akcentavo L.Žebrauskienė, mažiausiai rizikuoja klientai, pasirinkę konservatyvų pensijos fondą, kuris investuoja į obligacijas ir vertybinius popierius. Šios rinkos yra pakankamai stabilios, ir PF kaupia nors ir mažą, bet garantuotą pelną.
Rizikingiausi PF, dar vadinami akciniais, iki 100 proc. surinktų lėšų investuoja į akcijas. Pasak L.Sajytės, siekiant sumažinti riziką, investuojama skirtinguose pasaulio regionuose.
Vidutinės rizikos fondai taiko mišrią strategiją: dalis lėšų investuojama į akcijų, dalis – į obligacijų rinkas.
„Žmogus, rinkdamasis pensijų fondą, rizikos laipsnį įvertina pats, – teigia L.Sajytė. – Paprastai jaunesni klientai renkasi rizikingesnius fondus, kuriuose galima sukaupti didesnę sumą. Iki pensijos likus 10 metų, rekomenduojama pereiti į konservatyvesnį fondą”.
Gyvybės draudimo bendrovės
Nors gyvybės draudimo bendrovės valdo 13 pensijų fondų iš 30, realiai užima tik 17-18 proc. bendros II pakopos pensijų kaupimo rinkos.
Gyvybės draudimo įmonių kontroliuojamose PF šių metų pradžioje buvo 151 tūkst. dalyvių ir sukaupta 69 mln. litų, o valdymo įmonių fondai buvo pasirašę 535 tūkst. sutarčių ir sukaupę 337 mln. litų.
Draudimo priežiūros komisijos (DPK) narė Irmina Judickaitė pripažino, kad ši dalis kiek sumažėjo, kai dalis fondų iš gyvybės draudimo bendrovių pateko investicijų valdymo įmonių įtakon.
Anot I.Judickaitės, PF veiklos pradžioje valdymo įmonės turėjo geresnes sąlygas surinkti daugiau klientų.
„Ne vienas šalies bankas, kuriam priklauso investicijų valdymo įmonė, turėjo platų filialų ir skyrių tinklą šalyje, o gyvybės draudimo bendrovėms verslą reikėjo pradėti beveik nuo nulio”, – aiškino specialistė.
Dauguma – pensijų fondų dalyviai
Per I šių metų pusmetį 30-yje pensijų fondų dalyvių padaugėjo ir šiuo metu siekia 782 tūkstančius. Du trečdaliai šalies dirbančių žmonių – pensijų fondų dalyviai.
„Lietuvoje yra 1,2 mln. darbuotojų, – sakė L.Žebrauskienė. – Plėstis yra kur. Kasmet į rinką ateina apie 20 tūkstančių dalyvių. Tačiau nesitikime, kad jie visi taps pensijų fondų dalyviais”.
Pensijų fondų sistema veikia daugiausia naujose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Netrukus šalyje atsiras ir III pakopos pensijų fondai. Kai Seimas priims rengiamą profesinių pensijų fondų įstatymą. Jų dalyviai turės galimybę dar labiau padidinti pensijas.