Maskva mobilizuoja rusišką elektoratą

Likus keturiems mėnesiams iki Seimo rinkimų Latvijoje du didžiausi rusų kalba leidžiami dienraščiai „Vesti segodnja” ir „Čas” susibūrė į aljansą ir tapo sudėtine politinio judėjimo „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” dalimi bei pretenduoja į politinę valdžią.

Šalies politologai šią sąjungą jau pavadino Maskvos įtakos legalizavimo projektu. Nepaisant to, kad tai pasenusi ir bolševikiniu anarchizmu atsiduodanti idėja, kurios tikslas – eilinį kartą pamėginti perimti politinę valdžią Latvijoje, į šią sąjungą Latvijos politinės partijos privalėtų žvelgti rimtai.

Šių rusų kalba išeinančių laikraščių artumas judėjimui „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” buvo visada ir anksčiau pastebimas. Pagirti ir pabrėžti bet kokią Maskvos oficialią poziciją, ypač jei ji susijusi su Latvija, buvo ir yra šių dienraščių pagrindinis uždavinys. Politologai net juokauja, kad dažnai susidaro įspūdis, jog šių leidinių redakcijos yra Rusijos ambasadoje.

Birželio pradžioje dienraščio „Čas” vyriausioji redaktorė Ksenija Zagorovska ir leidyklos „Fenster” direktorius bei savininkas Andrejus Kozlovas, kurio žinioje yra dienraštis „Vesti segodnja”, pareiškė, kad stoja į politinę partiją „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje”. Po kurio laiko abu dienraščiai pirmuose puslapiuose išspausdino vienodą manifestą: „Spauda rusų kalba renkasi partiją „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje”.

Publikuotas redaktorių pokalbis banalus, bet atitinka sovietinius propagandos kriterijus. Ypač pabrėžiama, kad abiejų dienraščių auditoriją sudaro 600 tūkst. skaitytojų. Tačiau oficialiais duomenimis, šių laikraščių auditorija perpus mažesnė. Tikriausiai redaktoriai priskaičiavo ir rusų kalba pasirodančių televizijos programų tiražą, o gal net ketina jose skelbti savo partijos tezes.

Pasak ekspertų, mėginimas mobilizuoti Maskvai lojalų elektoratą per judėjimą „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” ir rusišką spaudą yra tik nedidelė ledkalnio viršūnė. Gali būti, kad ne mažiau svarbus uždavinys – sustiprinti vadinamojo Europos rusų aljanso veiklą Europos Parlamente. Politinių technologų iš Rusijos projekto uždavinys – įgyvendinti jau seniai nubrėžtą tikslą: „Tegul visa Latvija būna mūsų”.

Daug svarbesnis yra kur kas mažiau pastebimas politinių technologų uždavinys. Politologas Aivaras Ozolinis mano, kad jis tiesiogiai susijęs su politinių oponentų iš „latviškų” partijų papirkinėjimu.

Gal ir sutapimas, jog kairiosios pakraipos partijai pareiškus, kad politikus rinkimų kovoje konsultuos žinomi politiniai technologai iš Rusijos, šalies žiniasklaida prabilo apie valdančiųjų politinių partijų finansinius užkulisius. Prasidėjusios diskusijos apie partijų ir politikų papirkinėjimą labai sumažino dešiniųjų populiarumą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.