Nemistiškas požiūris į karmą

Viltis daug ko išmokti iš svetimų klaidų dažniausiai nepasitvirtina

Senas anekdotas apie karštas maldas laimėti loterijoje ir Dievo pasiūlymą prieš tai bent nusipirkti loterijos bilietą yra pavyzdys, kaip neteisingai žmonės žiūri į lemtį arba, kaip dabar madinga vadinti, karmą. Žodis „karma“ atrodo labai mistiškas, tačiau išvertus iš sanksrito jis reiškia „daryti“. Bet koks veiksmas yra karma, todėl tuo žodžiu tapo įprasta vadinti žmogaus veiksmų pasekmes.

Suprasti tikslą

Žmogus yra gamtos dalis ir natūralu manyti, kad jo buvimas Žemėje turi kažkokį tikslą. Tačiau ne visiems pavyksta suprasti ar atspėti, koks jis. Atlikdamas apgalvotus veiksmus, žmogus siekia savo pasirinkto tikslo. Tačiau iš tiesiausio kelio nesunku išsukti veikiant įvairioms aplinkybėms. Stiprus žmogus nesileidžia lengvai suklaidinamas ir iš savo pasirinkto kelio išklysta rečiau.

Kita vertus, kiekvienas nuklydimas gali tapti pamoka, kuri suteikia ateityje naudingos patirties. Žmogus įgyja faktų, kuriais remdamasis gali pradėti daryti išvadas. Jei žmogus savimi nepasitiki, neturi gyvenime tikslo, jam dažniausiai tenka patirti dar daugiau sunkių išmėginimų.

Karma (veiksmai ir poelgiai) nulemia tai, ko mes nusipelnome ir ko gyvenime galime išmokti. Ji verčia mus būti atsakingu už tai, kokie esame, ir leidžia mums tapti tokiems, kokie norime būti.

Žmogus gali visą gyvenimą kovoti siekdamas turtų ir apgaudinėdamas dėl to kitus. Galiausiai, ypač nesėkmės atveju, jis pajunta, kad gyvenimas yra nebemielas, o jį užjaučiančių ir linkusių padėti paprasčiausiai nėra.

Panašūs išmėginimai

Likimo išmėginimai visiems vienodi, tačiau jų pavidalas skirtingas ir žmonės dažniausiai negali pasimokyti iš svetimų klaidų.

Situacijos atrodo tokios skirtingos, kad net mintis nekyla, kad įvykio esmė yra ta pati. Nugalėdamas savame kelyje pasitaikiusias kliūtis, individas labiau vertina savo pasiektus rezultatus. Geriau atsiskleidžia ir jo polinkiai, charakteris ir net slaptieji organizmo resursai.

Jei išmėginimas yra per sunkus ir jo iškart įveikti nepavyksta, vėliau jis pasikartoja. Visiškai toks pats arba labai panašus. Žmonės tuomet linkę sakyti, kad juos persekioja nesėkmės.

Jei prasideda nesėkmių juosta, nereikia panikuoti, geriau pasidomėti jų pirmine priežastimi. Visiškai įmanoma, kad einate ne ta kryptimi, kuria reikėtų, ir darote klaidą po klaidos. Geriau neieškoti pagalbos iš šalies. Už savo poelgius geriau atsakyti pačiam. Pastebėta, kad, įveikus problemą kažkam padedant, ji keistu būdu pasikartoja.

Susidūrus su sunkumais nereikia nusiminti ir priimti jų kaip pelnyto atpildo už savo ankstesnes klaidas. Graužtis ir apgailestauti dėl to, kas buvo, o ko pakeisti nebegalima, nėra prasmės. Geriau žvelgti į juos kaip į nuotykį ir iššūkį, tikėtis, kad pavyks įveikti ir išsaugoti savo vidinę ramybę.

Tikri nemalonumai prasideda tuomet, kai į bet kokią problemą pradedame žiūrėti kaip į pasaulio pabaigą. Tad pirmiausia reikia išmokti žvelgti į bet kokią kliūtį kaip į pamoką, kurią reikia išmokti kelyje į sėkmę.

Sėkmė ir nesėkmė

Elektros lemputės išradėjas Edisonas pasakojo, kad jam teko padaryti 5 tūkstančius bandymų ir tai buvo 5 tūkstančiai žingsnelių į sėkmę. Kitas gal būtų sakęs, kad jam teko tūkstančius kartų patirti krachą, kol pagaliau pasisekė.

Aiškiai suformuluotas tikslas beveik stebuklingai pritraukia tinkamą sprendimą. Tačiau nepakanka įvardyti abstrakčiai – „Noriu tapti garsus“. Reikia labai tikslai įsivaizduoti savo siekių rezultatus ir ne tinginiauti, o mėginti juos įgyvendinti.

Juokinga svajoti tapti didžiu šokėju, jeigu iki dvidešimties nesi nė karto pasirodęs scenoje, arba įsivaizduoti pelnius žmonių pripažinimą ir pagarbą, jeigu visą laiką praleidi trindamas sofą priešais televizorių.

Gyvenimas – tarsi lošimas, tačiau sėkmė priklauso ne tiek nuo atsitiktinumo, kiek nuo lošiančiojo asmenybės. „Blogas tas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu“, vadinasi, įvardijant savo siekius nereikia kuklintis, geriau jau kartelę kilstelėti iki sunkiai pasiekiamų aukštumų. Neverta mėginti įgyvendinti visų savo tikslų vienu metu, nebent juos kažkas sieja. Tuomet į juos nukreiptas energijos impulsas ne susilpnės, o dar sustiprės.

Dažnai mes ko nors siekiame tik dėl to, kad įtikintume esantys kažko verti. Dažniausiai mėginame tai įrodyti ne tiek sau, kiek savo artimiesiems. Pats geriausias siauros srities specialistas bus laimingas tik tuomet, kai sugebės suderinti savo darbą ir dėl to patiriamą dvasinį pasitenkinimą. Tuomet žmogus tarsi įgyja sparnus, o jo širdis būna kupina gyvenimo džiaugsmo. Visiškai kitaip nei tuomet, kai jis eina į darbą tarsi į lažą, nesvarbu, koks geras būtų uždarbis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.