Šeimų noras pagerinti savo finansinę padėtį užsienyje neretai tampa skyrybų priežastimi ir ypač žaloja vaikus – tokias išvadas pateikė šeimos ir darbo suderinimo galimybių Lietuvoje studijos iniciatoriai.
Šiais metais atlikto tyrimo „Darbo migracija – iššūkis ar parama šeimos gerovei?” duomenimis, net pusės užsienyje padirbėjusių žmonių lūkesčių toks darbas neišpildė, ketvirtadalis manė, kad darbas užsienyje ir išsiskyrimas su artimaisiais turėjo neigiamą įtaką šeimai. Šis tyrimas šiandien pristatytas tarptautiniame projekto „Dirbk savo šalyje” partnerių susitikime.
„Migracija padeda uždirbti pinigų, tačiau tuo pačiu šeimos susiduria su naujais išbandymais: socialine atskirtimi, diskriminacija, socialinės ir sveikatos apsaugos problemomis. Ilgas išsiskyrimas neišvengiamai keičia pačią šeimos struktūrą, emocijas, o tuo pačiu neigiamai veikia šeimos gyvenimo kokybę”, – teigia vienos projekto iniciatorių VšĮ „Šeimos santykių institutas” direktorė Roma Šerkšnienė.
Pasak tyrimą pristačiusios Instituto projektų koordinatorės Živilės Markauskaitės, daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių tėvų tvirtino, jog jų išvažiavimas vaikams sukėlė emocijų krizę, 12 proc. tėvų teigė, kad jų vaikams išsiskyrimas pasireiškė elgesio krizėmis, beveik 9 proc. vaikų patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes, pasireiškiančias tiek emocijų, tiek elgesio sutrikimais. Tai rodo, kad kas dešimtam tokiose šeimose gyvenančiam vaikui reikės ilgalaikės specialistų pagalbos.
Nepaisant tokios statistikos, nemažai žmonių pasirinkimo tarp geriau apmokamo darbo kitoje šalyje ar gyvenimo su šeima dilemą išsprendžia ne pastarosios naudai. Dėl nelanksčios vidaus darbo rinkos, du trečdaliai grįžusiųjų teigė, jog Lietuvoje sunku rasti darbą, net pusė jų ieško galimybės vėl išvykti.
„Atsižvelgdami į šiuos faktorius, sukūrėme naują pagalbos modelį jaunai šeimai – projektas „Dirbk savo šalyje”, padės jauniems žmonėms rasti galimybių suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą bei integruotis į vietos darbo rinką. Už šio tikslo slepiasi pagrindinis mūsų siekis – puoselėti šeimą, kaip pačią didžiausią ir nekintamą vertybę, išsaugoti jos struktūrą ir gerovę” – sako Instituto vadovė R.Šerkšnienė.
Pasak jos, to siekiama įvairiais būdais: krizę išgyvenančioms šeimoms teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, padedama išmokti derinti šeimos gyvenimą ir karjerą. Bendradarbiaujant su vienu iš projekto partnerių – Kauno ryšininkų mokykla, žemos kvalifikacijos arba iš viso jos neturintiems jauniems žmonėms organizuojami buhalterinės apskaitos, elektroninio verslo organizavimo ir kitų paklausių specialybių kursai.
Tobulinti teikiamas paslaugas ir ieškoti naujų kelių ir būdų emigracijos keliamoms problemoms spręsti, Institutas aktyviai bendradarbiauja su panašiomis Čekijos, Ispanijos ir Vokietijos organizacijomis. „Šios šalys taip pat susiduria su neigiamais migracijos padariniais, todėl reguliarių, taip pat ir šio, tarptautinių susitikimų metu dalinamės patirtimi, kaip padėti jauniems žmonėms”, – teigia R.Šerkšnienė.
Projekte dalyvaujantys užsienio partneriai savo šalyse emigracijos problemas sprendžia įvairiai, tačiau pirmiausia siekia įmonėse įdiegti lanksčius darbo grafikus, kurie leidžia darbuotojams sėkmingai derinti karjerą ir šeimos gyvenimą. Taip pat darbdaviams rekomenduojama steigti dienos centrus, kurie pasirūpintų ne tik dirbančių žmonių vaikais, bet ir kitais šeimos nariais – neįgaliais, pagyvenusiais žmonėmis. Vokietijos Mylau akademijos vadovas dr. Volkeris Fabianas teigė, kad jų sėkmingiausias projektas buvo bedarbių kvalifikacijos vertinimas ir jos kėlimas video konferencijų metu. „Tokia sistema pasiteisino 90 procentų”, – teigė svečias.
Statistikos departamento duomenimis, 1990–2005 m. iš šalies emigravo per 400 tūkst. žmonių, arba vidutiniškai 20 tūkst. žmonių kasmet. Tai sudaro per 10 proc. visos Lietuvos populiacijos. Pagrindinės emigracijos priežastys: mažas atlyginimas Lietuvoje (73 proc.), noras greičiau susikurti šeimos gerovę (51 proc.), dėl žemos ar darbo rinkos poreikių neatitinkančios kvalifikacijos (20 proc.).