Javų ir bulvių augintojų prognozės dėl derliaus – pesimistinės
Išdegę javų laukai, nuvytę bulvienojai, dėl pašarų stygiaus pjaunami galvijai – tai priežastys, kodėl rudenį už maistą teks mokėti brangiau.
Grūdinių kultūrų ir bulvių augintojai jau dabar beveik neabejoja, kad po kelių mėnesių išaugs daržovių ir duonos gaminių kainos.
Bulvės – rauplėtos
Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stotyje dabar tiriama, kokio bulvių derliaus galima tikėtis. Stoties direktoriaus Kęstučio Rainio teigimu, prognozės itin pesimistiškos.
„Šiuo metu yra pats bulvių žydėjimas ir jų mezgimas. Tačiau jau dabar aišku, kad sausros pasekmės bus skaudžios. Bulvės užmezgusios vos po 4-5 gumbus. Bet ir jie dėl sausros yra rauplėti. Kitaip tariant, galima numatyti, kad derlius bus neprekinis”, – sakė K.Rainys.
Jo teigimu, net ir sulaukus pakankamai lietaus, 80 proc. užmegztų bulvių liks rauplėtos.
Smarkaus lietaus pasekmės gali būti dar liūdnesnės.
„Atsiradus drėgmei, prasidės bulvių maras. O smulkūs bulvių augintojai, kurių yra dauguma, gali nesuspėti kovoti su šia blogybe”, – teigė K.Rainys.
Nušalo ir nukaito
Vis dar aiškinamasi, ar sausra labai pakenkė javų derliui.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konsultantas Raimondas Guobys sakė, kad šiuo klausimu asociacija liepos 25 dieną rengia pasitarimą. Jame turėtų dalyvauti Žemės ūkio ministerijos atstovai, grūdų augintojai ir perdirbėjai.
„Bandysime tartis ir ieškoti geriausios išeities. Tačiau jau dabar aišku, kad grūdų derlius bus labai prastas. Javai jau nukentėjo per didelius žiemos šalčius. O dar ir sausra užklupo”, – konstatavo R.Guobys.
Jo teigimu, didžiausia blogybė yra ta, kad grūdai bus labai smulkūs. Dėl to neverta tikėtis geros kokybės duonos gaminių.
Prastės duonos kokybė
Daugiausia problemų, anot R.Guobio, kils dėl kviečių. Jie yra pagrindinė daugelio duonos gaminių sudėtis.
Konsultantas svarstė, jog, esant labai blogam derliui, būtų galima javų įsivežti iš Europos Sąjungos šalių.
„Tačiau visoje Europoje buvo tokia pati situacija. Žiemą javai įšalo, o vasarą nukentėjo nuo sausros. Bandyti javus įsivežti iš vadinamųjų trečiųjų šalių taip pat įmanoma. Tačiau reikia gauti kvotą iš Europos Sąjungos. Jei ne, įsivežant tektų mokėti didelius muito mokesčius. Suprantama, jog tai turės įtakos gaminių kainai”, – prognozavo R.Guobys.
Vis dėlto jis vylėsi, kad po įvyksiančio pasitarimo bus rasta išeitis ir Lietuvos grūdų perdirbėjai išsivers su mūsų šalyje išaugintais javais.
Gąsdinti nesinori
Jei nepakaks Lietuvos išaugintų daržovių, jos taip pat bus importuojamos iš kitų šalių.
Bendrovės „VP Market” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė teigė, kad prekybos centrų vadybininkai situaciją stebi kiekvieną dieną.
„Jei kažko trūksta, o Lietuvoje neturime, prekių užsakome iš užsienio. Daržoves vežame iš Lenkijos ir Olandijos”, – sakė V.Jakubauskaitė.
Ir šiuo metu prekybos centruose yra nemažai daržovių ir uogų iš užsienio, nes Lietuvos augintojai arba dar nesulaukė derliaus, arba jis buvo labai prastas.
„Pirkėjų gąsdinti nesinorėtų. Bet keliamos darbuotojų algos, brangsta kuras, o sykiu ir prekių pervežimas, todėl gali būti, kad kainos išaugs. Tačiau viskas priklausys nuo to, ką rudenį galės pasiūlyti ūkininkai”, – teigė „VP Market” atstovė.
Išmokų nebus
R.Guobio teigimu, būtų visiškai suprantama, jei ūkininkai užaugintą produkciją parduotų brangiau.
„Juk auginant javus ar daržoves, sąnaudos nepasikeitė. Bet jei derlius bus mažesnis, jie stengsis užaugintą produkciją brangiau parduoti”, – svarstė R.Guobys.
Valdžia ūkininkams taip pat kol kas nežada jokių išmokų.
Jos priklausytų tik tada, jei Lietuvoje būtų paskelbta stichinė sausra.
Ji skelbiama, kai mėnesį nelyja trečdalyje šalies teritorijos.
Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Roaldas Žiūra teigė, kad jei ūkininkai pradėtų brazdėti visos šalies mastu, galbūt išsikovotų išmokų net ir nepaskelbus stichinės sausros.
„Akivaizdu, kad žemės ūkio srityje dirbantys žmonės nukentėjo. Nebėra kur ganyti gyvulių, javai visai menkučiai, nukentėjo visos žemės ūkio kultūros”, – nuostolius vardijo R.Žiūra.
Sausros siautėja
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkės Audronės Galvonaitės teigimu, nors pastarosiomis dienomis daugelyje Lietuvos vietų palijo, kol kas sunku pasakyti, ar sausra dėl to baigsis.
Vienur, anot jos, lietus ir kruša pridarė nuostolių, kitose vietose dirvos paviršius tik sudrėko.
Paskutinė sausra Klaipėdoje buvo užregistruota 2002 metais. Lietaus tada nebuvo nuo rugpjūčio 15 dienos. Po mėnesio buvo paskelbta ir stichinė sausra, kuri tęsėsi dvi dienas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio teigimu, Klaipėdoje jau visą pusmetį kritulių iškrenta kur kas mažiau už normą.
Pavyzdžiui, birželį iškrito 23,5 mm kritulių. O mėnesio vidutinė norma yra 56 mm.
Didžiausia sausra Lietuvoje buvo 1992 metais. Tuomet nelijo net 110 dienų. Iš jų 30 dienų buvo paskelbtos stichine sausra.