Žaluma, gėlėmis pražystanti vasara nuosavų namų šeimininkus ir džiugina, ir vargina. Kad vejelė aplink sodybą būtų graži, ją būtina rūpestingai prižiūrėti ištisus metus, ypač gegužės-rugsėjo mėnesiais.
Technika
Vasaros mėnesiai taip malonūs šviežiai nupjautos žolės kvapu. Vejelę aplink nuosavus namus, sodybas sunku išlaikyti tvarkingą. Žolė greitai atauga ir pradeda priminti neprižiūrimas pievas. Be specialios įrangos šeimininkams neapsieiti. Pirmą kartą į sodininkams skirtą prekybos centro skyrių ar specializuotą parduotuvę užsukęs žmogus sutrinka nuo žolės pjovimo įrangos gausos.
Ką rinktis – mechaninę, benzininę ar elektrinę vejapjovę? Kuo jos skiriasi? O gal užtektų žoliapjovės? Ar galima minėtą žolės pjovimo mašiną naudoti nelabai lygioje teritorijoje? Ką daryti su krūmeliais? Tokiais klausimais pirkėjai pastarosiomis savaitėmis atakuoja sodo įrangos prekybininkus.
Skiriasi pagal paskirtį
Vejapjovėmis, žoliapjovėmis ir panašia technika prekiaujantys specialistai minėjo, kad gyventojai nelabai taupo sodo įrangai. Net nedidelį, vos vieną ar du arus užimantį žemės plotą turintys žmonės neretai susižavi didelių teritorijų šienavimui pritaikytomis galingomis bei brangiomis mašinomis. Tikima, kad jomis dirbti bus lengviau.
Anot bendrovės „Levantina” vadovo Zenono Ruškio, reikalingą techniką kiekvienas gali išsirinkti pagal poreikius bei finansines galimybes. Vejapjovės kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Brangiausios ir triukšmingiausios yra benzininės vejapjovės. Jos labiau tinka didesnėms – 8-20 arų ir daugiau – žaliuojančioms teritorijoms šienauti. Pigesne ir tylesne elektrine vejapjove patogu pjauti žolę nedidelėje teritorijoje (1-5 arų), nes mašinėlė laidu sujungta su maitinimo šaltiniu. Tiesa, galima įsigyti vejapjovę su įkraunamu akumuliatoriumi. Tada laido nereikės, vejapjove nušienausite didesnę namą juosiančią teritoriją.
Mechaninė vejapjovė, kurią reikia pačiam stumdyti, bus gera pagalbininkė, kai šienaujamas plotas neviršija 0,5-1 aro. Jos yra pigesnės už elektrines bei benzinines, nereikalauja papildomų išlaidų nei elektrai, nei degalams.
Geriau neskolinti
Kitos žinomų įmonių technika prekiaujančios firmos atstovas Ramūnas pasakojo, kad vejapjovę galima rinktis pagal galingumą. Benzininių vejapjovių galingumas gali būti nuo 3,5 iki 7 arklio galių, elektrinių – vidutiniškai nuo 0,9 iki 1,6 kilovatų. Svarbu ir pjovimo plotis – jis siekia iki 30-55 centimetrų. Siūlomos žolę mulčiuojančios (susmulkinančios), į specialią talpą surenkančios arba tiesiog nupjaunančios ir į šonus išmėtančios vejos pjaunamosios mašinėlės. Nuo šių duomenų priklauso, kaip greitai nupjausite žolę ir kiek pastangų reikės įdėti į šį procesą.
Užmiestyje ar kaime sodybą ir nemažai žemės – 20 arų ir daugiau turintiems žmonėms gali būti pasiūlyta įsigyti nepigią savaeigę vejapjovę. Mažoms teritorijoms tokia netinka, nes ja sunku gražiai nupjauti veją, ypač kampus, kitas sunkiai prieinamas vietas.
Išmokti dirbti su sodo technika nėra labai sunku, ypatingos priežiūros jai nereikia. Tačiau, pasak Z.Ruškio, ilgiausiai vejapjovė laiko, kai ja naudojasi vienos šeimos nariai. Jeigu norite, kad mašinėlė laikytų dešimtmetį ir ilgiau, neskolinkite jos nemokšoms kaimynams. Jie gali ir ne tų degalų įpilti, ir bandyti šienauti ne tą teritoriją, kuri rekomenduojama gamintojų.
Vejapjovė ar žoliapjovė?
Pasak pašnekovų, dauguma klientų neatskiria vejapjovės nuo žoliapjovės. Pastarosios yra nebrangios, primena dalgius. Žoliapjovės (trimeriai) pasižymi mažesniu – 1,0-1,5 arklio galių arba 0,5-1,2 kW – galingumu. Jomis lengva pjauti neaukštą žolę prie tvoros, takelių, tvenkinių, tarp krūmų bei kitose sunkiai prieinamose vietose.
Žoliapjovė gali pjauti trimis būdais – plastikine viela, metaliniais peiliais arba specialiu disku. Pirmoji pjauna tik šviežią sultingą žolę, peiliai įveikia ir sausą, tankią, aukštą žolę, plonytes krūmelių atžalas, trečiasis – diskas – gali nupjauti ir nestorus medžių kamienus. Žolės pjovimo mašinėlės neturi surinktuvų, tad nušienautą žolę, šakeles tenka surinkti patiems.
Įrangos nenuomoja
Vejos ar kiemo priežiūros technikos reikia ne visus metus, tad kartais pagalvojame – gal būtų galima vejapjovę ar žoliapjovę išsinuomoti? Kalbintų firmų atstovai teigė kol kas tokios paslaugos neteikiantys. Tačiau gali būti, kad kitą sezoną teritoriją aplink namus tvarkysime išsinuomota technika. Žinoma, jeigu paslaugos kaina bus priimtina – apie tai kol kas nekalbama.
Pasirūpinti savo žole tingintys ar negalintys namų bei sodybų šeimininkai gerai paieškoję gali susirasti „sodininką” – žmogų, už pinigus sutvarkysiantį privačią teritoriją. Tokias paslaugas neretai teikia gerą įrangą turintys ir papildomai užsidirbti trokštantys piliečiai. Paslaugų kaina paprastai priklauso nuo teritorijos dydžio, kartais – nuo jos lygumo, apželdinimo ypatumų. Už nelabai didelės teritorijos sutvarkymą gali tekti pakloti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų litų.
😳