Statybų bendrovės siekdamos pasipelnyti įžūlėja. Į būsto pirkimo ir pardavimo sutartis įtraukia klientų atžvilgiu nesąžiningas sąlygas, reikalauja didelių įsipareigojimų, atsakomybės, mokėti milžiniškas baudas dėl laiku neįvykdytų susitarimų.
Dažnai statybininkai vilkina pagrindinės būsto pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymą. Iki preliminarioje sutartyje numatyto termino naujame bute neįsikūrę pirkėjai patiria nuostolių ir kitų nepatogumų. Todėl būstus naujos statybos namuose rezervavę arba įsigiję gyventojai vis dažniau prabyla apie galimą bylinėjimąsi teismuose dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Taip nutiko ir vilnietei Jolitai Malinauskaitei, įsigijusiai butą Vilniaus A.Juozapavičiaus gatvėje esančiame „Delfino name” (buvusiame pirčių komplekse ir baseine). Prieš įsigydama būstą ji pasirašė preliminarią buto pirkimo ir pardavimo sutartį su specialiai šiam projektui kontroliuoti bendrovės „Invalda Real Estate” įkurtos antrinės įmonės PVP direktoriumi Tomu Buču.
Ja šalys įsipareigojo per penkias darbo dienas po darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo sudaryti pagrindinę notarinę buto pirkimo ir pardavimo sutartį. Sulaužęs šią sutarties sąlygą, kaltininkas turėjo sumokėti „pirmos įmokos” dydžio baudą – 16,656 litų. Dėl PVP kaltės sutarties pasirašymo terminas užvilkintas net 49 dienomis.
Kaltės nepripažįsta
J.Malinauskaitė patyrė didelių finansinių nuostolių. Jai teko ieškoti vietos nupirktoms statybinėms medžiagoms, santechnikai saugoti ir papildomai mokėti. Samdyti statybininkai negalėjo laiku pradėti įrengti buto, o dėl darbų pradžios vilkinimo net atsisakė juos atlikti. Teko ilgai ieškoti kitų meistrų. Pasibaigus buto, kuriame gyveno prieš įsikeldama į naują būstą, nuomos sutarties laikui mergina neteko pastogės. „Sutartyje buvo numatyta, kad iš nuomojamo buto į nuosavą išsikelsiu iki tam tikro termino, bet dėl PVP kaltės planai pasikeitė”, – prisimena problemas J.Malinauskaitė.
Jos teigimu, pati bendrovė vėlavo atlikti statybos darbus, pasirašyti pagrindinę buto pirkimo ir pardavimo sutartį, bet vis tiek atsiuntė priminimą, kad neįsirengus buto per keturis mėnesius bus imama 500 litų bauda kas savaitę.
Taip pat ji apgailestauja, kad teko tuščiai naudoti kasmetines atostogas, kurias iš anksto derino su būsimais buto nuosavybės dokumentų įforminimo formalumais, būsimu buto įrengimu. „Vilniaus miesto apylinkės teismas man priteisė minėtą baudą. Tačiau bendrovė kaltės nepripažįsta ir atsisako mokėti sutarties netesybų baudą, o sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Apmaudu, tačiau aukštesnės instancijos teismo trijų teisėjų kolegija jokios PVP kaltės neįžvelgė”, – pasakoja J.Malinauskaitė.
Nukentėjusi pirkėja sako, kad Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, priėmusi visiškai kitokį sprendimą negu apylinkės teismas, neatsižvelgė į objektyvius įrodymus, kuriuos patdikė J.Malinauskaitė.
PVP direktorius T.Bučas neigia kaltinimus ir tvirtina, kad pagrindinės buto pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo nukeltas atsižvelgiant į ne kartą merginos išreikštą pageidavimą.
Bendrovė likviduojama
Byla tęsiama. Rudenį ją nagrinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tačiau net jei J.Malinauskaitė ir laimėtų bylą dar kartą, sudėtinga prognozuoti, ar PVP išmokės piniginę baudą. Registrų centre pavyko sužinoti, kad ši įmonė yra likviduojama.
Advokatas Mindaugas Kazlauskas tvirtina, kad likvidavus juridinį asmenį – įmonę ir nesant jo teisių bei pareigų perėmėjui, net jei teismo sprendimas ir bus palankus J.Malinauskaitei, gali būti neįmanoma išreikalauti priteistą pinigų sumą. „Likviduojant atsakovą, šiuo atveju PVP, turi būti paskirtas likvidatorius, į jį gindama savo teises ir teisėtus interesus turėtų kreiptis ieškovė”, – sako M.Kazlauskas.
T.Bučas tikina, kad likvidavus bendrovę pirkėjai pretenzijas galės reikšti generaliniam rangovui UAB „Invalda Real Estate”. „Jei per garantinį laikotarpį iškiltų kokių nors nesklandumų dėl statybos darbų defektų, generalinis rangovas pasirengęs spręsti problemas”, – sako likviduojamos bendrovės vadovas.
Turbūt panašus likimas laukia ir kitos „Invalda Real Estate” antrinės įmonės „PVP Nida”, kuri įsteigta su minimaliu įstatiniu kapitalu statybų projektui Nidoje kontroliuoti. Jai taip pat vadovauja T.Bučas.
Kalčiausi – tretieji asmenys?
Kiti naujų būstų pirkėjai patiria nuostolių dėl įstrigusių statybų. Žirmūnų mikrorajono gyventojų pasipriešinimo prieš planuojamą statyti gyvenamąjį namą sulaukusi statybų bendrovė „Baltijos ąžuolas” buvo priversta daugiau kaip metams atidėti statybos darbus Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirtoje esančiame sklype. Jį su Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintu detaliuoju teritorijos planu verslininkai 2004-aisiais pirko aukcione. 2005 metų vasarą jame turėjo būti pradėtos statybos, o šiemet jau turėjo iškilti septynaukštis namas su požemine aikštele. Tačiau statybos darbai iki šiol nepradėti, iškasta tik duobė pamatams.
Žirmūnų gyventojai pradėjo protesto akcijas prieš planuojamas statybas pernai gegužę. Buvo suabejota statybų teisėtumu, Lietuvos žaliųjų judėjimo konsultuojami gyventojai piktinosi, kad niokojama aplinka, naikinamos vaikų žaidimo aikštelės. Vilniaus apskrities ir savivaldybės sudarytos komisijos nustatė, kad esminių pažeidimų nėra, leido tęsti darbus.
Pirkėjai patiria nuostolių
Ginčai tarp gyventojų, savivaldybės ir bendrovės persikėlė į Vyriausiąjį administracinį teismą. Minėtų komisijų išvadas gyventojai apskundė šios instancijos teismui. Teisėjų kolegija priėmė bendrovei palankų sprendimą – konstatavo, kad statybos teisėtos. Prieš tai žemesnės instancijos teismai taip pat nebuvo radę jokių pažeidimų. Tačiau oponentų iniciatyva byla bus dar kartą peržiūrėta. Statybos vėl įstrigo.
Šioje istorijoje labiausiai nukentėjo planuojamame statyti name butus rezervavę ir beveik 30 proc. buto vertės įnašus sumokėję gyventojai. Kylant nekilnojamojo turto kainoms, jie patyrė didžiulių nuostolių. Vieni suskubo atsiimti iš bendrovės pinigines įmokas, kiti laukia iki šiol.
Ieškos kaltų
Daugiau kaip prieš metus butą rezervavęs Evaldas Kuprys tvirtina nebežinąs, ko tikėtis. Jis planuoja įsitraukti į bylas kaip trečiasis asmuo. Vilnietis pasiryžęs reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų dėl ilgiau kaip metus įstrigusio projekto patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
„Tačiau šiuo atveju net neaišku, kam reikšti pretenzijas: gyventojams, savivaldybei ar „Baltijos ąžuolui”. Dėl bendrovės veiksmų abejonių kyla mažai, kiek žinau, ji daro ką gali, kad pavyktų įgyvendinti projektą, taip pat siūlo atsiimti ir pradinį įnašą, bet dėl šoktelėjusių rinkos kainų tai daryti nenaudinga. Tikriausiai žalą turėtų atlyginti bylas pralaimėsianti šalis arba be pagrindo skundus reiškiantys gyventojai, prokuratūra ir savivaldybė. Į butą turėjau įsikelti šią vasarą, dabar esu priverstas nežinia kiek laukti”, – piktinasi E.Kuprys.
Jo teigimu, abejonių kelia ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros veiksmai, kuriais jie neva gina viešąjį interesą. „Manau, prokurorai klaidingai įvertino faktą, kad yra daug prieštaraujančiųjų statyboms parašų. Tačiau neatsižvelgė į tai, kad valstybei gauti už 22 arų sklypą 4,4 mln. litų ir juos naudoti visuomenės reikmėms, didinti gyventojų aprūpinimą būstu – tai irgi viešojo intereso gynimas”, – teigia E.Kuprys.
Statybininkai apsaugoti
Jei E.Kuprys nuspręstų pareikšti pretenzijas „Baltijos ąžuolui”, taip pat sunku prognozuoti, ar pavyktų prisiteisti sutarties netesybų baudą. Preliminarioje buto pirkimo ir pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata sako, kad bendrovei negali būti taikoma atsakomybė ar sankcijos, jei ji bus priversta nesilaikyti sutarties sąlygų dėl valdžios įstaigų ar trečiųjų asmenų veiksmų jos veiklos atžvilgiu.
Advokato M.Kazlausko teigimu, ši sąlyga išimtinai gina bendrovės teises, interesus ir iš dalies ji gali būti vertinama kaip nesąžininga. „Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad klientai pasirašydavo jau parengtas tipines sutartis ir neturėjo galimybės derėtis dėl atitinkamų sutarties sąlygų ar punktų. Bet kokiu atveju galutinį tašką šiuose svarstymuose turės padėti teismas, žinoma, jei bus inicijuota civilinė byla”, – aiškina advokatas.
Pasak teisininko, jei projektas vilkinamas ne dėl pardavėjo kaltės ir jei „Baltijos ąžuolas” įrodys, kad dėjo visas pastangas tam, kad tinkamai ir laiku būtų įvykdyti pagal sutartį prisiimti įsipareigojimai, prievolės, neįmanoma reikalauti atsakomybės iš bendrovės. „Jei sutartyje prisiimtos prievolės vykdomos netinkamai, yra galimybė per teismą prisiteisti, ieškinys turėtų būti tenkinamas, o nuostoliai ir netesybos – priteisti. Tokioje byloje priimdamas sprendimą teismas turėtų atsižvelgti į sutartyje numatytą jų dydį”, – sako M.Kazlauskas.
„Baltijos ąžuolas” atsisako komentuoti situaciją.