Lietuvos moterų krepšinio rinktinei prasideda pats pasirengimo pasaulio čempionatui įkarštis
„Čia svarbiausia – visada eiti „ant lentos” ir pulti kaip bulterjerams”, – aiškindamas naują pratimą įsakmiu tonu dudeno savo auklėtinėms Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas. Treniruočių stovykloje Kaune komanda praėjusią savaitę baigė pirmąjį etapą – fizinio pasirengimo ciklą – ir pradėjo antrąjį – pratybas su krepšinio kamuoliu.
Lietuvos nacionalinė ekipa rengiasi pasaulio čempionatui Brazilijoje, kuris vyks rugsėjo 12-23 dienomis. Į kitą treniruočių stovyklą Druskininkuose jau žada atvykti ir Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, kuri turėjo individualų fizinio pasirengimo planą. Netoli Trakų, šalia miško gyvenanti krepšininkė turi puikias treniruočių sąlygas.
Iš Ąžuolyno persikėlė į krepšinio salę
Treneris Evaldas Kandratavičius baigė svarbiausiąjį darbo etapą – parengė krepšininkes fiziškai, kad joms parako užtektų iki pasaulio čempionato pabaigos. Paskutinės treniruotės vyko Kaune, Dainų slėnyje. Po paskutinius jėgų syvus traukiančių pratimų ant garsiųjų Dainų slėnio laiptų krepšininkės galėdavo atsipūsti šimtamečių Ąžuolų paunksnėje.
Ketvirtadienį šalies rinktinės kandidatės jau susirinko į pirmąją treniruotę krepšinio salėje. Žaidėjos neslėpė, kad mielai dar būtų pasitreniravusios lauke. Bėgioti tvankioje krepšinio mokyklos salėje – nekoks malonumas. Ąžuolyne – daug geriau. Tačiau po truputį krepšininkės įsijautė į kovą ir azartiškai kovojo dėl kiekvieno kamuolio.
„Rima, Irma, Lina, Diana. Giedrė, Sandra, Aušra, Kristina, Ligita. Kitos keisis”, – vardija A.Paulauskas žaidėjas ir aiškina, kaip reikės pulti ir gintis keturioms prieš penkias ir už kokias klaidas bus atimami taškai.
„Čia svarbiausia – visada eiti „ant lentos” ir pulti kaip bulterjerams”, – paaiškino treneris. Šie pratimai moko žaidėjas aktyviau kovoti po krepšiu ir greičiau atakuoti.
Treneriai Algirdas Paulauskas ir Alfredas Vainauskas ne mažiau suplukę nei žaidėjos, tik masažuotojui Konstantinui Medvedevui, regis, jokie karščiai nebaisūs.
Masažuotojas ant galvos pylė vandenį
Įpusėjus treniruotei aikštę trumpam paliko 22 metų 174 cm ūgio Giedrė Žymantaitė ir paprašė K.Medvedevo amoniako – merginai nuo karščio ir krūvio pasidarė silpna. Davęs pauostyti amoniako, K.Medvedevas jai ant galvos išpylė ir buteliuką mineralinio vandens.
„Vanduo greičiausiai atgaivins”, – ramiai paaiškino masažuotojas. G.Žymantaitė toliau tęsė treniruotę.
Sandra Valužytė atrodė truputį pikta – jos manymu, trūko taškų, kažkas jų nepriskaičiavo. Tuo metu A.Paulauskas vėl pakeitė, bene jau trečią kartą, žaidimo taisykles. Aistros vis labiau kilo, o treneriai džiaugėsi – krepšininkės kupinos noro kovoti.
„Šiandien buvo intensyvi treniruotė, rytoj bus dar sunkesnė”, – nežadėjo lengvo gyvenimo A.Paulauskas auklėtinėms.
„Po tokių dviejų sunkių dienų reikės išeiginės”, – iškart randa ką atsakyti kapitonės pareigas tebeeinanti Lina Brazdeikytė.
„Pasitarsiu su Evaldu”, – atsakomybę A.Paulauskas perdavė E.Kandratavičiui.
Rūpesčiai dėl aukštaūgių
„Kol kas negaliu pasakyti, kuri žaidėja atrodo geriau ar blogiau, nes salėje vyko tik kelios treniruotės. Susipažįstame su kamuoliu, linijomis ir aikštės ribomis, – su įprasta humoro doze kalbėjo A.Paulauskas. – Merginoms dabar dar trūksta koordinacijos, jų neklauso kamuolys, nors entuziazmo, pasikrovus baterijas fizinio pasirengimo treniruotėse, netrūksta. Didžiausią dėmesį šiuo metu skiriame kamuolio varymui ir kovai dėl jo. Mano tikslas – kad žaidėja, gavusi kamuolį, negalvotų, kur jį dėti, o matytų jį varžovių krepšyje. Jeigu negalvos apie metimą, niekada nežais krepšinio aukščiausiu lygiu. Puolimas, o ne gynyba dažniausiai mums keldavo rūpesčių.
Iki kontrolinių varžybų pradžios dar liko dvi savaitės, todėl gludinsime taktiką ir techniką. Dirbame su įkvėpimu. Su bizūnu varyti nereikia nei jaunimo, nei veteranių. Tiesą sakant, tinginystės problemų niekada ir neturėjome”.
Kol kas treneriui galvą skauda tik dėl dviejų dalykų – ar bus suteikta Lietuvos pilietybė Keitei Daglas ir vidurio puolėjos Dianos Razmaitės sveikata.
„Pavasarį Dianai reikėjo stiprinti širdį, ji gėrė vitaminus ir dabar jos fizinė būklė dar nėra gera, netgi, sakyčiau, prasta. Bandome daryti viską, kad ji greičiau atsigautų, nes mums aukštaūgių trūksta”, – kalbėjo A.Paulauskas.
Jis svarsto galimybę rugpjūtį į rinktinę pasikviesti 17-metę 195 cm ūgio kaunietę Gintarę Petronytę, kuri vakar baigė kovas Europos merginų (iki 20 metų) B diviziono čempionate ir buvo Lietuvos komandos lyderė, nors yra trejais metais jaunesnė už kitas krepšininkes.
„Kažkada į Kiniją avansu nusivežėme Eglę Šulčiūtę, kuri buvo jauniausia pasaulio čempionato dalyvė. Dabar šiai puolėjai jau numatomas svarbus vaidmuo, – sakė treneris. – Bet dėl Petronytės gali būti kita situacija, nes ji bus pavargusi po Europos čempionato, reikės laiko pailsėti, o po to jo bus per mažai, kad sugebėtų įsitraukti į mūsų komandos žaidimą”.
Kapitonė ne visas žaidėjas pažino
Rinktinės veteranė L.Brazdeikytė toliau eina kapitonės pareigas, o ar komanda nutars rengti naujus rinkimus, paaiškės prasidedant varžybų ciklui. Dažniausiai treneriai pasiteirauja žaidėjų, ar reikia naujų kapitonės rinkimų. Jeigu nutariama, kad nereikia, lieka senoji. Jeigu reikia – balsuojama už naują kandidatę.
„Atvykusi į stovyklą ne visas žaidėjas pažinau, – šypteli tris užsienio kalbas mokanti 32 metų 185 cm ūgio L.Brazdeikytė. – Pamačiau naujų veidų, bet turbūt taip ir turi būti, laikas nestovi vietoje. Kol kas – viskas gerai, dirbame ir stengiamės įsivažiuoti. Tik į salę dar nesinorėjo eiti, lauke treniruotis buvo maloniau”.
Pastebėjus, kad krepšininkės kovėsi gana energingai, L.Brazdeikytė nusijuokė: „Ai, kai pirmą kartą po pertraukos ateini į salę, tai visuomet akys ant kaktos iššoka ir leki. Pačiupinėji kamuolį ir visi jausmai atgyja”.
Ji neslėpė, kad jau ne pirmą kartą pagalvoja, ar verta visą vasarą paaukoti rinktinei.
„Kyla visokių minčių. Bet pailsiu po sezono ir vėl traukia į aikštę. O jeigu jau apsisprendžiu atstovauti Lietuvai, tai treniruotis pradedu nuo pirmosios dienos, su visomis kartu”, – aiškino kapitonė.
Pasaulio čempionate, jos teigimu, rinktinė privalo užimti ne žemesnę nei 8-ąją vietą.
Kitą sezoną L.Brazdeikytė karjerą taip pat tęs Prancūzijoje, tik iš Strasbūro persikels į Kalė klubą.
Įžaidėja pamiršo užgautas ambicijas
Su rinktine pluša ir patyrusi 30-metė 176 cm ūgio įžaidėja Ligita Kinkevičienė, nors buvo pasigirdusios kalbos, kad ji atsisakė atstovauti nacionalinei ekipai įsižeidusi dėl to, jog nepateko į pagrindinį dvyliktuką praėjusiais metais.
A.Paulauskas jautėsi maloniai nustebintas, kai išvydo marijampolietę jau pirmojoje stovykloje. Beveik nėra abejonių, kad pasaulio čempionate ji bus Rimos Valentienės dublerė, nes rimtos konkurencijos į įžaidėjos vietą rinktinėje nėra.
„Iš tiesų labai dvejojau, ar verta vykti į rinktinę. Praėjusią vasarą atidirbau, tačiau į Europos čempionatą neišvykau. O praėjusį sezoną turėjau ir nemažai traumų, jaučiausi pavargusi, todėl ir svarsčiau, ar aukoti vasarą komandai, kuriai nežinau, ar esu reikalinga. Bet, iškritus Vaidai Zagurskytei, supratau, kad man reikia padėti rinktinei. Tikiuosi, būsiu naudinga, jeigu iš tiesų mano paslaugų Brazilijoje reikės”, – atsargiai kalbėjo L.Kinkevičienė.
„Man tikrai bus lengviau, nes Ligita yra patyrusi žaidėja, turi Europos čempionatų patirties. Darysime, ką galime, kad tik sveikatos turėtume ir sėkmė lydėtų”, – žadėjo R.Valentienė.
Į stovyklas keliauja su vaikais
Abiem įžaidėjoms tenka derinti mamos ir krepšininkės pareigas. R.Valentienė augina ketverių metų Arną, o L.Kinkevičienė – tokio pat amžiaus Rebeką Mariją. Žaidėjos neslepia, kad jeigu prieštarautų vyrai ir rinktinės treneris nesudarytų sąlygų į treniruočių stovyklas vežtis vaikų, vargu ar jos ryžtųsi visą vasarą aukoti krepšiniui.
R.Valentienė ir L.Kinkevičienė su vaikais stovyklavo Palangoje, dabar juos vešis ir į Druskininkus.
„Į Palangą buvo atvažiavęs ir vyras, tad man tikrai buvo lengviau ir linksmiau, kai žinojau, kad mano šeima yra šalia ir po treniruotės galėsime būti kartu. Jeigu dėl krepšinio sūnaus negalėčiau matyti tris mėnesius, turbūt net kalbos nebūtų apie rinktinę. Juk man ne krepšinis tuomet rūpėtų, nuolat galvočiau, kaip ten mano mažylis be manęs gyvena”, – atvirai kalbėjo R.Valentienė.
Ji džiaugiasi, kad Arnui labai patinka krepšinis ir sūnus, regis, pasirinks mamos profesiją.
„Iš tiesų būna sunku skirtis su dukra. Dabar palikau vyrui prižiūrėti, anyta padeda. Į Druskininkus vėl vyksime kartu”, – dalijosi moteriškais rūpesčiais L.Kinkevičienė.
Treneriui – vargas dėl dietos
Pasiteiravus, kodėl tylesnis nei visada treniruotėje buvo A.Vainauskas, žaidėjos žvaliai paaiškino: „Treneris dietos pradėjo laikytis”. O kažkuri jų tuoj pat pasiūlė gerą išeitį: „Treneri, pabadaukite prie Prezidentūros, kol Keitei Daglas pilietybę suteiks. Bus dviguba nauda”.
A.Vainauskas po tokių pasiūlymų tik santūriai šypsojosi.
„Kauno diena” jau rašė, jog moterų rinktinės trenerių štabe neliko Valentino Kanapkio. A.Paulauskas nesutiko atskleisti konflikto priežasčių su senu bendražygiu: „Nenoriu spjaudytis. Tegul viskas kuo greičiau užsimiršta”.
„Kauno dienos” žiniomis, Lietuvos moterų rinktinės rėmimo fondas jau praėjusiais metais norėjo atsisakyti V.Kanapkio paslaugų, tačiau už šį specialistą mūru stojo A.Paulauskas, pareiškęs, kad kol rinktinėje bus jis, tol bus ir V.Kanapkis. Kodėl dabar pats A.Paulauskas jį atleido, galima tik spėlioti.