Po „oranžinės koalicijos” žlugimo padėtis Ukrainoje tapo visiškai nevaldoma
Parlamento krizė Ukrainoje persimetė į gatves. Naujosios koalicijos, kuri pasivadino antikrizine ir kurią sudaro Regionų partija ir komunistai bei prie jų prisišlieję socialistai, šalininkai, susibūrę Kijevo centre, spaudžia prezidentą Viktorą Juščenką, kad jis premjeru paskirtų Kremliui simpatizuojantį Viktorą Janukovičių.
Šio politiko mirtinos priešininkės – Julijos Tymošenko – vadovaujamo bloko (JTB) aktyvistai Maidane pastatė maždaug šimtą palapinių, kurių gyventojai pažadėjo akciją užbaigti tik tada, kai V.Juščenka paleis Aukščiausiąją Radą, kurios daugumą JTB vadina nacionalinių interesų išdavike.
V.Juščenka nesiryžta mesti iššūkio parlamentui baimindamasis, jog priešlaikiniuose rinkimuose demokratinės jėgos gaus dar mažiau balsų.
Įvyko „valstybės perversmas”
JTB pareiškė, jog, sukūrus V.Janukovičiaus vadovaujamą koaliciją, Ukrainoje įvyko valstybės perversmas, ir paragino gyventojus kovoti už demokratijos laimėjimus.
JTB kreipimesi į tautą sakoma, kad liepos 6 dieną Aukščiausiojoje Radoje buvo išduota valstybė. „Ukrainos parlamente susikūrė nusikalstama komunistinė dauguma iš Regionų partijos, socialistų ir komunistų frakcijos atstovų”, – teigiama dokumente.
„Tie, kurie 15 metų tyčiojosi iš Ukrainos piliečių, tie, kuriuos žmonės jėga ištrenkė iš valdžios kabinetų per Liaudies revoliuciją, vėl veržiasi vadovauti valstybei”, – sako J.Tymošenko šalininkai.
Perbėgo į kitą stovyklą
Tokia situacija susidarė po to, kai galutinai žlugo „oranžinė koalicija”, kurią sudarė proprezidentinis blokas „Mūsų Ukraina”, JTB ir socialistai, lemiamu momentu perbėgę į V.Janukovičiaus stovyklą. Likusios be socialistų, demokratinės jėgos parlamente neteko daugumos, kuri automatiškai perėjo į kairiųjų rankas.
V.Janukovičius įsidrąsinęs pareiškė, kad jeigu V.Juščenka premjeru jo nepaskirs, tai galės padaryti Aukščiausioji Rada.
Sutrikę Ukrainos demokratai yra priversti pripažinti, kad didžiausia atsakomybė už „oranžinės koalicijos” žlugimą vis dėlto tenka J.Tymošenko, žūtbūt siekusiai premjerės pareigų. V.Juščenka ilgai nenorėjo jai atiduoti vyriausybės vadovės posto. Kai prezidentas nusileido, socialistai jam atsuko nugarą.
Nebuvo didelė staigmena
Slovakijos laikraštis „Hospodarske Noviny” savo straipsnyje „Kijeve sprogo politinė bomba” pažymi, kad iš pat pradžių didelių perspektyvų neturėjusi „oranžinė koalicija” galutinai žlugo ir tai nebuvo didelė staigmena. „Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti. Kodėl? Ogi todėl, kad „oranžinės koalicijos” egoistiški lyderiai be paliovos pešėsi.
Vienintelis dalykas, kuris tikrai nustebino, – tai greitis ir cinizmas, su kuriais koalicija subyrėjo. Tai atsitiko pagal vietos papročius, kai susitarimų, kurie buvo pasirašyti išvakarėse, kitą dieną ramiausiai išsižadama, tarsi kokių nors įsipareigojimų visai nebuvo”, – konstatuoja Slovakijos laikraštis.
„Oranžinė koalicija” gimė per sunkias kančias, kurios tęsėsi net tris mėnesius, praėjusius po rinkimų. Kai paskutinę minutę susitarimas buvo pasirašytas, atrodė, jog demokratinių jėgų vadovai pasinaudos šansu, kurį jiems davė rinkėjai.
Socialistų lyderis Aleksandras Morozas niekaip negalėjo susitaikyti su mintimi, kad vyriausybei vadovaus J.Tymošenko. Jis be jokių skrupulų susidėjo su buvusiais oponentais, kai jam buvo pasiūlytas parlamento pirmininko postas.
Svarbiausias klausimas
Ukrainoje dabar svarbiausias klausimas – ar bus paleistas parlamentas? Pasak Maskvos laikraščio „Nezavisimaja gazeta”, visi politologai sutaria, kad prezidentas neturi teisinio pagrindo tai padaryti. Vien valstybės vadovo noro tam nepakanka.
V.Juščenka būgštauja, kad per priešlaikinius rinkimus V.Janukovičiaus pozicijos gali dar labiau sutvirtėti. Ir tokiu atveju gali subraškėti paties prezidento postas.
Praėjusios savaitės pabaigoje V.Juščenka zondavo, kokios yra galimybės sudaryti vadinamąją plačiąją koaliciją, pasiekti, kad prie V.Janukovičiaus bloko prisišlietų „Mūsų Ukraina”.
Derybos žlugo, nors prezidento stovykloje yra įtakingų tokio susivienijimo šalininkų. Tai – dabartinis vyriausybės vadovas Viktoras Jechanurovas bei Pramonininkų ir verslininkų sąjungos pirmininkas Anatolijus Kinachas.
Nerimas Briuselyje
Sumaištis Ukrainoje kelia vis didesnį nerimą Europos Sąjungoje (ES). Nors Bendrija nedavė Kijevui jokių pažadų, ji vis dėlto neužkirto kelio galimai Ukrainos narystei. Tačiau dabar iš Briuselio girdisi vien nusivylimo žodžiai.
ES praėjusią savaitę pareiškė, kad „Ukrainos būklė – apgailėtina” ir kad jos žmonės nusipelnė geresnės valdžios.
Suomijos, dabar pirmininkaujančios ES, užsienio reikalų ministras Erkis Tuomioja, kalbėdamas Europarlamente, pareiškė, kad Briuseliui vis sunkiaus bendradarbiauti su oficialiuoju Kijevu. „Bet mes tai darysime, nes tai mums svarbu strategiškai. Tai svarbu ir patiems ukrainiečiams”, – sakė ministras.
Po savo pergalės prezidento rinkimuose V.Juščenka paskelbė, kad ves savo šalį į civilizuotą Europą. Dabar politologai smarkiai abejoja, ar Ukrainos narystė ES yra įmanoma net tolesnėje perspektyvoje.