Nepaisant to, kad vis daugiau dėmesio vaikų kalbos bei kalbėjimo sutrikimams skiriama jau darželyje, į uostamiesčio mokyklas tokių vaikų kasmet ateina šimtu daugiau.
Taip yra todėl, kad vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, apskritai daugėja.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas 2005 metais lankė 1742 kalbos problemų turintys vaikai, o šiemet – jau 1800. Dar apie pusketvirto šimto tokių vaikų lankė specialiąsias įstaigas.
Kokios yra dažnėjančių kalbos sutrikimų priežastys, kaip laiku šias problemas pastebėti ir padėti vaikui, „Vakarų ekspresas” teiravosi specialistų.
Stinga bendravimo
Pasak specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutė” logopedės Enrikos Juzuitienės, kalbos problemos gali būti paveldėtos. Įtaką vaiko kalbai daro ir aplinka bei mityba, o viena svarbiausių priežasčių, anot pašnekovės, – tėvų ir vaikų bendravimo stygius. Užuot sekę pasakas savo atžaloms, tėvai mieliau paleidžia kompaktinę plokštelę.
Bendravimo svarbą akcentavo ir viena seniausių uostamiesčio specialisčių, lopšelyje-darželyje „Eglutė” bei Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dirbanti logopedė Stasė Vilkienė. Anot jos, neretai tėvai mano, jog vaikas išmoks kalbėti savaime.
„Pagalbos besikreipusios dvimečio mamytės pasiteiravau, ar ji kalbasi su savo atžala, ir gavau žadą gniaužiantį atsakymą: „Jūs juokinga! Apie ką galima kalbėti su tokiu vaiku?” – iškalbingą atvejį prisiminė specialistė.
Jos teigimu, negalima ignoruoti pirmąjį „agu” tariančio vaiko. Tėvai privalo „aguoti” drauge, tokiu būdu vėliau vaikelis kartos paskui juos.
Specialistė pastebi, kad kalbos bei kalbėjimo sutrikimų turinčių vaikų ypač padaugėjo pastaraisiais dešimtmečiais, kuomet prasidėjo skatinamieji gimdymai. Dirbtinai pagreitintas gimdymas neretai sudirgina kūdikio centrinę nervų sistemą, dėl to gali sutrikti ir kalbos vystymasis.
Kalbos bei kalbėjimo problemų, pasak specialisčių, gali sukelti ir dvikalbystė šeimoje bei dabar taip madingas ankstyvas užsienio kalbų mokymas.
Svarbiausia – ankstyva pagalba
Logopedžių teigimu, galimus kalbos bei kalbėjimo sutrikimus būtina pastebėti kuo anksčiau, nes juos ištaisyti gali tik laiku suteikta pagalba.
Pasak logopedės S. Vilkienės, normaliai besivystantis vaikas būdamas metukų jau taria pirmuosius žodelius, nuo pusantrų – juos jungia. Tam tikrų garsų vaikas gali neištarti ilgai. Tačiau jei vaikas „neaguoja”, neskiemenuoja, iki metukų tyli, o dvejų, užuot surezgęs trumpą sakinuką, pradeda tarti tik skiemenis, tėvams derėtų sunerimti.
„Jei vaikas ilgai negali išreikšti savęs, nukenčia jo mąstymo vystymasis bei gabumai”, – aiškino pašnekovė.
Tokiu atveju jau dvejų metukų pypliui reikia specialistų pagalbos. Jei vaikas netaria tik tam tikrų garsų, korekciją, anot logopedės, nevėlu pradėti ir nuo ketverių metų.
Abi specialistės pabrėžė, kad efektyviausia kalbos bei kalbėjimo sutrikimų turinčiam vaikui pagalbą suteikti jau darželyje.
„Čia vaikas nėra taip apkraunamas. O mokykloje jam teks mokytis skaityti, rašyti. Jis gali nebepajėgti visko aprėpti vienu sykiu”, – aiškino E. Juzuitienė.
Be to, anot specialistės, visi kalbos sutrikimai turi įtakos mokymuisi. Tokiam vaikui kur kas sunkiau seksis skaityti, rašyti, rišliai pasakoti. O logopedė S. Vilkienė akcentavo, kad dėl kalbos sutrikimų vaikas gali susidurti ir su psichologinėmis problemomis.
„Atsilikdamas nuo kitų, toks vaikas patirs psichologinį diskomfortą, jausis vienišas ir gali užsisklęsti”, – perspėjo specialistė.
Taisyklinga kalba – ir namie
Tačiau vien specialistų pagalbos vaikui, turinčiam kalbos bei kalbėjimo sutrikimų, neužtenka. Į korekcijos procesą, specialisčių teigimu, turėtų įsijungti ir tėvai.
Pasak E. Juzuitienės, vaikas nėra sąmoningas ir pats mokymosi namie netęs. Tuo, kad jis kalbėtų taisyklingai ir už logopedo kabineto durų, turėtų rūpintis tėvai. Svarbiausia jų užduotis, anot specialistės, yra skatinti vaiko sąmoningumą.
Visų pirma, tėvai, anot S. Vilkienės, turėtų daugiau kalbėti su savo atžalomis, ne skaityti, o sekti pasakas, pritaikydami jas atitinkamam amžiui, klausytis vaiko kalbos ir taisyti blogai tariamus garsus.
Šeimos pagalbą kalbos problemų turinčiam vaikui akcentavo ir klaipėdietė Renata, auginanti aštuonmetę dukrytę Agnę. Pastebėjusi, kad dukra ilgai nekalba, švepluoja, moteris prieš ketverius metus kreipėsi į specialistus.
Anot jos, be logopedo pamokėlių, mergaitės kalba yra lavinama ir namie. „Mes nuolat kalbame, skatinu dukrą kuo daugiau pasakoti”, – patirtimi dalijosi Renata. Anot jos, po ketverių metų darbo mergaitė kalba žymiai geriau.