Policija negina privačių valdų savininkų nuo įsibrovėlių

Prie vandens telkinių gyvenantys žmonės teigia, jog vasarą patiria tikrą košmarą, mat poilsiautojai nevaržomi iškylauja jų privačiose valdose. Šioje situacijoje negelbsti ne tik aplinkosaugininkai, bet ir policija.

Žmonėms, į kurių valdas užklydę poilsiautojai sugadina užtvarus, trukdančius privažiuoti prie upės ar ežero, dėl žalos atlyginimo patariama kreiptis į teismą privačia tvarka.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmira Martinkienė dienraščiui sakė, kad dėl panašių atvejų būna tik privataus kaltinimo bylos.

Į privačias valdas – pasilinksminti

Kretingos rajone, netoli Minijos upės, sodybą ir per 12 hektarų žemės, įskaitant ir dalį miško, turinti moteris ne vienerius metus kovoja su poilsiautojais, atvykstančiais į jos privačias valdas smagiai praleisti laiką.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros viršininkas Ričardas Kašėta dienraščiui sakė puikiai žinąs šią situaciją. Pasak jo, neseniai buvo nubaustas vienas iš poilsiautojų, kuris automobilį buvo pasistatęs prie upės.

„Mūsų tarnyba veiksmų gali imtis tik tuo atveju, kai daroma konkreti žala gamtai – kertamas miškas, laužomos medžių šakos, neleistinose vietose daromos laužavietės, šiukšlinama ir t.t.”, – teigė aplinkosaugininkas.

Miškų įstatymas

R. Kašėta aiškino, kad privačių valdų savininkai apsitverti gali tik tą teritorijos dalį, kurioje nėra miško. „Anksčiau buvo galima aptverti 200 metrų miško nuo sodybos, – komentavo specialistas. – Tačiau 2004-ųjų gegužę priimtas naujas Miškų įstatymas uždraudė tai daryti.”

Anot aplinkosaugininko, dabar galiojančios Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatos skelbia, kad ne tik valstybei priklausantis, bet ir privatus miškas yra visų nuosavybė.

„Visi žmonės gali vaikščioti po mišką, kuris yra privatizuotas, ir rinkti jame esančias gėrybes: uogas, grybus, vaistažoles ir panašiai”, – įstatymo ypatumus dėstė R. Kašėta.

Pasak aplinkosaugininko, analogiška situacija yra ir su privačiais žemės plotais.

„Jeigu nėra tvoros, įstatymai nedraudžia vaikščioti per privačią žemę, – komentavo R. Kašėta. – Jeigu yra kelių šimtų arų sklypas, galima jį aptverti spygliuota viela. Tačiau kai žemė matuojama hektarais, apie tai, kad ji yra privati, galima spėti tik iš ribas žyminčių įkaltų kuolų.”

Policija tik įspėja

Klaipėdos VPK specialistė ryšiams su visuomene Jūratė Albrektienė, paklausta, ar savo nuosavybę ginančiam žmogui įsibrovėlius, nenorinčius palikti teritorijos, galima išprašyti panaudojus ginklą, kiek sutriko, tačiau vėliau paaiškino: „Teisme toks veiksmas atsigręš prieš patį savininką.”

Į klausimą, kokių veiksmų gali imtis Lietuvos piliečiai, ginantys savo teisę į nuosavybę, J. Albrektienė atsakė: „Pirmiausia reikia bandyti geruoju išprašyti žmones. Jeigu nepavyksta – kviesti policiją.”

Bėda ta, kad atvykus pareigūnams, prieš tai triukšmą kėlę bei privačių valdų savininkams grasinę asmenys, pasidaro taikūs. Tokiais atvejais policija įspėja, jog šie randasi svetimoje teritorijoje ir paprašo pasišalinti.

Tačiau, pasak panašiose situacijose atsidūrusių žemės savininkų, išvykus vieniems poilsiautojams, netrukus atvyksta kiti, tad istorija kartojasi.

Pirmas šūvis – į orą

„Netiesa, kad įstatymai negina privačių valdų savininkų teisių, – pabrėžė klaipėdietis advokatas Gintas Daugėla. – Problemos esmė yra ta, jog policija neatlieka savo darbo.”

Pasak teisės specialisto, pareigūnai, užuot pažeidėjams skyrę baudą, juos tik įspėja. O neretais atvejais apskritai nemato reikalo vykti pagal tokius iškvietimus.

Privačių valdų savininkams, kenčiantiems nuo girtaujančių poilsiautojų, advokatas pataria jų iškylą užfiksuoti vaizdo kamera. Mat nufilmuota medžiaga, aiškino jis, bus svarus įrodymas teisme.

Teisės specialistas sako, kad ne tik Vakarų šalyse, bet ir pas mus, ginantis nuo įsibrovėlių leidžiama naudoti šaunamąjį ginklą.

„Tačiau ginklas leistinas tik tais atvejais, kai yra realus pavojus gyvybei, – akcentavo A. Daugėla.

– Pavyzdžiui, kai į sodybą per tvorą patekę pašaliečiai, turėdami ką rankose, bėga prie namo, šeimininkas net nedvejodamas gali pasinaudoti ginklu. Tačiau pirmas šūvis turi būti įspėjamasis – į orą. Jeigu tai neatbaido įsibrovėlių, antrąkart galima šauti tiesiai į žmogų.”

Beje, vietoje šaunamojo ginklo, prieš asmenis, besibraunančius į aptvertas valdas, galima panaudoti ir keturkojį augintinį: vokiečių aviganį, rotveilerį ar kitos veislės šunį, kuriam įgimta ginti šeimininką bei savo teritoriją.

„Tačiau šunį paleisti galima tik tuo atveju, jeigu ant vartų pakabinta lenta su užrašu, įspėjančiu, jog kieme yra palaidas šuo be antsnukio”, – perspėja teisininkas.

Gelbsti šunys

Kad šunys puikiai atbaido pašaliečius, šiems nespėjus įžengti į privačias valdas, įsitikino ir Šernuose, šalia Minijos upės gyvenanti Palubinskų šeimyna, turinti vokiečių aviganį ir labradorą.

„Trečią valandą nakties pabudau nuo vilkšunio pikto lojimo – išėjęs į kiemą išvydau nubėgančius žmones”, – pasakojo Aidas Palubinskas.

A. Palubinskas dienraščiui sakė, kad jiems taip pat ramybės neduoda poilsiautojai. „Dėl šią vasarą tvyrančių karščių smarkiai išseko upė, tad yra kiek ramiau”, – pridūrė jis.

Tačiau, pokalbį tęsė vyriškis, savaitgaliais vis tiek atvažiuoja nemažai žmonių. „Paprastai jie girtauja ir iki paryčių leidžia trankią muziką, – dėstė A. Palubinskas. – Be to, triukšmadariai prie pat upės pasistato automobilius.

Ne tik dėl triukšmo, bet ir dėl gamtai daromos žalos daug kartų kviečiau policiją, tačiau ši atvykdavo tik kas penktąjį kartą. O ir atvykę pareigūnai tik įspėdavo viešosios tvarkos pažeidėjus, tad lioviausi juos kviestis.”