Artimuosiuose Rytuose įsiplieskęs karas palietė ir Lietuvą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba su pagalbininkais dirbo ne tik savaitgalio dienomis, bet ir naktimis.
Jie bando padėti Lietuvos piliečiams, atsidūrusiems Izraelio raketų ir bombų niokojamame Libane. Tą patį mūsų šalies diplomatai daro ne tik Vilniuje, bet ir Madride, Paryžiuje, Londone, Egipte bei Atėnuose.
Didžiausios viltys vakar buvo siejamos su Prancūzijos laivu, pasiųstu į Libaną. Jis turėtų išgabenti prancūzus. Tikimasi, kad vietos laive atsiras ir Lietuvos piliečiams.
Spąstai vyrų tėvynėje
V.Verba vakar „Lietuvos rytui” teigė, kad šiuo metu žinoma keliolika Lietuvos piliečių, esančių Libane.
Jie patys paprašė Lietuvos diplomatų padėti ištrūkti iš karo apimtos šalies.
Vieni jų kreipėsi į mūsų šalies ambasadą Egipte, kiti – Graikijoje, treti skambino į Vilnių konsulinės pagalbos telefonu.
Daugelis Libane atsidūrusių Lietuvos piliečių yra lietuvės, ištekėjusios už šios šalies piliečių, bei jų vaikai. Vieni jų ten gyvena, kiti atvyko vasarą pasisvečiuoti ar atostogauti.
Lietuvos diplomatai neklausinėja Libane atsidūrusių piliečių gyvenimo istorijų.
Diplomatų rūpestis – laiku pranešti, kur ir kada jie turi atsidurti, kad galėtų išvykti iš šios šalies.
Priėmė į Graikijos autobusą
Viena lietuvė su savo vyru libaniečiu bei vaikais šeštadienį spėjo vieni paskutinių išvykti į Siriją.
Jiems pavyko įsėsti į Graikijos ambasados savo piliečiams užsakytą autobusą. Vakar vakare gautas patvirtinimas, kad jų lėktuvas nusileido Kipre.
Šiuo metu beveik visi sausumos keliai jau subombarduoti, todėl Lietuvos diplomatai ieško kitų galimybių padėti.
Jie pirmiausia susisiekė su tomis valstybėmis, kurių piliečių yra daugiausia Libane. Tai – Ispanija bei Prancūzija.
Ypač daug tikimasi iš Prancūzijos, nes Libane yra apie 20 tūkstančių šios šalies piliečių.
Laikomi piliečiais be dokumentų
Ne visi Libane atsidūrę lietuviai turi pilietybę įrodančius dokumentus. Viena Lietuvos pilietė turi problemų dėl savo trijų vaikų: vieno jų paso galiojimas pasibaigęs, o kiti – neužregistruoti.
V.Verbos teigimu, jie laikomi Lietuvos piliečiais, nes sutvarkius visus dokumentus jie tokie ir taptų.
„Nors Prancūzijos laivu turėtų išplaukti Lietuvos piliečiai, tačiau mes stengsimės, kad kartu išvyktų ir mūsų moterų vyrai libaniečiai”, – sakė V.Verba.
Vienos Lietuvos pilietės vyras turi leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje. Ši šeima į Libaną buvo nuvykusi atostogauti.
Kipras sureagavo pirmas
Iš pradžių visiems Lietuvos piliečiams buvo patariama kreiptis į Kipro ambasadą, oficialiai pranešusią, kad padės Europos Sąjungos piliečiams.
Kipro diplomatai pirmieji sureagavo į konfliktą.
Jie savo piliečiams nusamdė autobusus, kuriais juos pervežė į Siriją, o iš ten dviem lėktuvais nuskraidino į Kiprą.
Tačiau Kipro ambasadoje Lietuvos piliečiai išgirdo, kad pirmiausia bus rūpinamasi Kipro piliečiais.
Tik tuo atveju, jei liks vietos autobusuose, bus priimti ir lietuviai.
Šeštadienį iš ryto V.Verba dar kartą susiskambino su Kipro valdžios atstovais. Šie pažadėjo pagalbą. Tačiau tuo metu lėktuvai jau buvo pakilę iš Sirijos.
„Mes per vėlai sužinojome ir tiesiog praleidome momentą”, – sakė V.Verba.
Sutarta padėti vieni kitiems
Visos Europos Sąjungos valstybės yra susitarusios nelaimės atveju padėti vienos kitoms.
„Negaliu teigti, kad nejaučiame noro padėti, bet savi piliečiai, matyt, yra svarbiau. Būtų per drąsu reikalauti, kad tokioje situacijoje visi rūpintųsi mūsų šalies piliečiais.
Kita vertus, nežinia, ar panašiame konflikte elgtumėmės kitaip ir pirmiausia nesirūpintume Lietuvos piliečiais”, – sakė V.Verba.