Vis dažniau kalbama, kad, Lietuvoje įvedus eurą, kainos taps kelis kartus aukštesnės. Tačiau Lietuvos banko ekspertai tikina, kad taip nebus ir žmonėms reikėtų atsikratyti pačių susikurtų mitų. Klaipėdos darbo biržoje pranešimą apie euro įvedimą ir jo pokyčius šaliai skaitė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Švedija nepaklusni
Šiuo metu žmonės svarsto, ar reikia skelbti referendumą dėl euro įvedimo. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio manymu, žmonės pritardami Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą (ES) sutiko ir su euro įvedimu.
Anot R.Kuodžio, buvo Lietuvoje populistinių partijų siūlymų surengti referendumą dėl euro įvedimo. Tokio referendumo rengimas būtų tik betikslis pinigų švaistymas, nes jo rezultatai nieko nereikštų.
Lietuva į ES stojo siekdama pasinaudoti ES teikiamais pinigais, tačiau kartu turėjome prisiimti ir ne tokius mielus dalykus kaip didesnį reguliavimą, paklusimą bendriems nutarimams.
Euras yra ES ekonomikos pagrindas. Išlygos jo neįsivesti Lietuva neturi.
Pavyzdžiui, tokias teises dėl politinių priežasčių turi Danija ir Didžioji Britanija. Jos tokias išlygas turėjo galimybę išsikovoti 1993 metais derinant Mastrichto sutartį. Lietuva tuo metu dar negalėjo derėtis dėl jų.
Švedija neturi išsikovojusi tokių išlygų kaip Danija, bet ji tiesiog ciniškai nevykdo kriterijų dėl euro įvedimo. Švedai naudojasi tuo, kad niekas šalies nebaudžia, jei ji nevykdo Mastrichto sutarties principų.
Nauda ekonomikai
Lietuva pati pasirinko neturėti savo finansų politikos. Visos ES narės vykdo vienodą finansų politiką. Ją reguliuoja Europos centrinis bankas, kuris derina finansų politiką visoms ES narėms. R.Kuodis, remdamasis Lietuvos ir kitų šalių, kuriose buvo įvesta fiksuota valiuta, istorija, mano, kad lito susiejimas su euru, o vėliau ir įvedimas Lietuvai bus tik naudingas.
Pasak jo, narystės ES kandidatės Malta, Kipras ir visos trys Baltijos šalys turėjo fiksuotas valiutas. Visos kitos penkios kandidatės turėjo „plaukiojančius” valiutų kursus.
Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose valiuta buvo fiksuoto kurso, ekonomika augo žymiai greičiau. Šiose šalyse taip pat buvo žymiai mažesnė infliacija. Lietuvoje infliacija tesiekė vos vieną du procentus, panašiai kaip ir Vakarų Europos valstybėse.
Fiksuota valiuta ypač gerai mažoms ir atviroms ekonomikoms, kokia yra Lietuvoje. Mūsų ekonomika negali taip gyvuoti kaip JAV, kuri viską, ko jai reikia, pasigamina pati. Jei svyruotų valiutos kursas – būtų laimima ir pralaimima dėl nuo mūsų nepriklausančių priežasčių.
Sutaupys milijonus
Euras nėra panacėja, kuri akimirksniu padarys mus visus turtingais.
Naudos gausime dėl to, kad nebereikės mokėti už valiutos keitimą, sumažės jų pervedimo išlaidos atsiskaitant su prekybos partneriais euro zonoje.
Dabar už valiutų konvertavimą sumokama apie pusę procento bendro vidaus produkto. Tai sudaro per tris šimtus milijonų litų.
Šiuo atveju laimi įmonės, tačiau pralaimi bankai – jie kaitaliodami valiutas nebegaus vadinamojo mokesčio už nieką.
Kitas pliusas, kuris atsirado iš karto susiejus litą su euru. Tai mažos skolinimosi palūkanos, tokios, kokiomis naudojasi Vakarų Europos gyventojai. Tai skatina ne tik kreditų ėmimą, bet ir investicijas, stiprės prekybos ir finansiniai ryšiai su ES šalimis.
Nebebus nacionalinės valiutos kurso euro atžvilgiu kitimo rizikos.
Kainos nekils
Kalbėdamas apie euro įvedimą Lietuvoje, R.Kuodis stebėjosi pačių žmonių susikurtais mitais. Anot jo, būgštavimai, kad įvedus eurą didės kainos, yra žmonių fantazijos vaisius. Įvedus eurą Vakarų Europos valstybėse, infliacija padidėjo tik 0,1 procento. Infliacija Lietuvoje labiau pakilo tuomet, kai dešimt centų buvo pabranginta elektra.
Žinoma buvo atvejų, kai kainos buvo laikinai padidėjusios – tai restoranų paslaugos. Gali būti, kad, jei anksčiau kava kainavo du litus, įvedus eurą kaina bus suapvalinta iki vieno euro.
Tačiau didinti kainas rizikinga – mažėja paklausa.
Nė vienoje eurą įsivedusioje šalyje neužfiksuotas didelis kainų kilimas. Žinoma, įmonėms papildomai kainuoja pakeisti apskaitos sistemas iš litų į eurus, restoranams pakeisti kainoraščius.
Pranešėją taip pat stebino, kad žmonės patys prisikūrė nekilnojamojo turto baubų. Žmonės pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą prieš stojimą į ES. Žmonės nuogąstavo, kad užsieniečiai viską išpirks, nors Lietuvai ir neįstojus į ES niekas užsieniečiams netrukdė pirkti nekilnojamojo turto. Įstojus į ES, žmonių išpūstas baimių burbulas subliuško.
Tačiau jis vėl pradėtas pūsti prakalbus apie euro įvedimą. Kalbama, kad po euro įvedimo ženkliai pabrangs nekilnojamasis turtas. Todėl šiuo metu rinkoje ypač pakilusios nekilnojamojo turto kainos. Tikėtina, kad paaiškės, jog per brangiai prisipirkusieji nekilnojamojo turto patirs nemažų nuostolių.
Praturtėję kaimiečiai
Taip pat R.Kuodis patikino, kad, pavyzdžiui, maisto produktų kainos Lietuvoje netaps tokios pat kaip Didžiojoje Britanijoje. Jis su šypsena prisiminė, kai latviai manė, kad, įstojus į Europos Sąjungą, iš karto kainos šoktelės trigubai.
Latviai masiškai pradėjo pirkti druską, kruopas, cukrų lyg ruošdamiesi karui, kai kurie prekybos centrai netgi pritrūko šių produktų. Tačiau kainos ir po įstojimo liko tokios pat.
Pranešėjo teigimu, net ir dabar Portugalijoje ir Ispanijoje kainos yra mažesnės nei Prancūzijoje, nors euras jose įvestas jau treji metai.
Maistas Lietuvoje brangsta, nes ūkininkams atsivėrė Vakarų Europos rinkos. Jiems pelningiau ten parduoti savo produkciją. Todėl pradėjo lygintis ES ir Lietuvos kainos. Šiuo atveju pralaimėjo miesto gyventojai, nes pabrango maisto produktai. Bet greitai kaimiečiai pradės leisti pinigus mieste. Pasak R.Kuodžio, jei kaimynas turtėja, tai netrukus tas geras atitekės ir iki jūsų.
Lietuviai įsibaiminę
Lietuviai taip pat nuo seno mano, kad pinigų reformos yra konfiskacinės ir nuostolingos. Lietuvos bankas nori paaiškinti žmonėms, kad nėra pagrindo bijoti euro.
Anot R.Kuodžio, visi banko sąskaitose esantys litai bus automatiškai be jokio papildomo mokesčio pakeisti į eurus pagal tuo metu galiosiantį kursą. Bankininkai beveik šimtu procentų įsitikinę, kad jis bus toks pat, kaip ir dabar – apie tris su puse lito už vieną eurą. Jį įvesti planuojama 2007 metų sausio pirmą dieną.
Litus pakeitus į eurus, tiesiog reikės dabartines kainas dalinti tris su puse karto.
Taip pat visi Lietuvoje esantys bankai pusę metų keis litus į eurus nemokamai. O Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai pakeis, kad ir po kiek metų žmogus užslėptus ar pamirštus čiužinyje litus atneštų. Taip pat sumokėjus parduotuvėje už pirkinį litais, grąža jau būtų duodama eurais.
Vincas Grigas