Ir praėjusią savaitę karščiai diktavo žvejybos būdus. Kibimas buvo vangus.
Žvejai keitė savo grafikus: žuvavo vėlai vakare, naktį ir ankstų rytą. Tuo metu dar buvo galima tikėtis šiokio tokio laimikio. Saulei kepinant – tik laiko gaišimas ir sveikatos (saulė!) alinimas.
Stasys su Antanu išsiruošė į marias nakčiai. Žvejybą pradėjo pavakarį. Pradžioje dreifavo, viliojo spalvotais guminukais sterkus. Aplink tų pačių tikslų siekė dešimtys valčių. Įgulos, aišku, viena kitą atidžiai stebėjo, kaip sekasi. Nieko gero nesimatė.
Po kelių valandų nuobodaus darbo, nepajutę nė vieno laukiamo smūgio, Stasys ir Antanas sustojo už Kiaulės Nugaros ir nuleido inkarą. Vyrai griebėsi dugninių. Labai apgailestauta, kad neturi strimelės porcijų. Teko laukti, kad kas nors susivilios sliekais. Taip bemeškeriojant ir sutemos apgaubė marias. Ir tada atsivėrė nuostabus vaizdas. Valčių daug, jose užsidegė šviesos. Mirga marga marios. Visai kaip Joninių naktį laužų šviesos. Gražu, romantiška. Jeigu ir nekimba, nuotaika gera.
Naktis prabėgo greitai. Kiek čia jos ir būna liepos pradžioje. Vyrai taip nieko įspūdingo ir nepajuto. Absoliučiai nekimba, žuvys miegojo. Tik žvejai snūduriavo, valtyse rangėsi, ieškodami, kaip patogiau įsitaisyti. Reikėjo ir budrumo neprarasti: gal suskambės dugninė. Beje, ir naktį buvo 19 laipsnių šilumos. Šilta, tvanku, net vėjo nesijautė.
Vangus kibimas prasidėjo apie ketvirtą valandą. Sliekais susidomėjo išsirengę pusryčiauti karšiai. Jie kiek ir pradžiugino Stasio ir Antano širdis. Meškeriojimas nebuvo tuščias, atsipirko naktinės žvejybos nepatogumai. Bus neužmirštas vaizdas: marios atrodė kaip Joninių naktis.
Valius, atkaklus pakrančių žvejys, laimę bandė šeštadienį. Išlipęs iš Naujosios perkėlos kelto pasuko į dešinę ir surado savo mėgstamą vietą. Buvo devinta valanda ryto. Užmetė tris dugnines su sliekais. Bėgo laikas, saulė vis labiau kaitino ir spaudė prakaitą. Kibimo kaip ir nebūta. Vienu metu užpuolė ešeriukai kaip degtukai. Gaila buvo į juos žiūrėti. Juk galėjo palaukti dvejus trejus metus ir tada atakuot masalą. O dabar tokių „degtukų” nėra kur dėti.
Taip nieko gero nesulaukęs, Valius apie 13 valandą pasuko į kelią. Sutikęs keturis likimo brolius, žinoma, šnektelėjo. Vyrai žvejojo naktį. Jų laimikis – devyni neblogi karšiai. Sako, galėjo turėti ir daugiau, bet mėgavosi gamta, užsiėmė kitais malonumais…
Jūra kaip visados nenuvilia darbščių, gerai pasiruošusių žvejybai. Tiesa, plaukti reikia tolokai, bet jei užtinki „menkyną”, nesigaili. Žuvys „solidžios”.
Ir dar. Kimba strimelės. Reikia paplaukti maždaug 150-200 metrų nuo molo ir nuleisti girliandą. Pasitaiko ir nemažų plekšnių.