Pavadinimai melissa, melitta kilę iš graikų kalbos ir reiškia „bitė”. Kai kurios tautos šį augalą vadina medaus gėle, bičių žvaigžde.
Seniau augalams dažnai būdavo suteikiami vardai, atspindintys jų gydomąsias savybes. Štai vaistinė melisa vadinta širdies žole, širdies ramintoja, moterų žole (vartota sutrikus mėnesinėms, nuo isterijos priepuolių).
Vaistinė melisa – vienas seniausių aromatinių prieskoninių ir vaistinių augalų. Ją prieš du tūkstančius metų augino romėnai. Dabar melisa žaliuoja beveik kiekviename darželyje, ir atrodo, tarsi būtų čia gimusi.
Jos lapuose ir žieduose yra apie 0,01-0,33% eterinio aliejaus, kurio svarbiausios sudėtinės dalys – citronelalis, citralis (a ir b), linaloolis, mono- ir seskviterpenai. Gausu rauginių ir karčiųjų medžiagų, flavonoidų, gleivių, saponinų, ursolo, kavos rūgščių. Citralis ir linaloolis slopina spazmus. Kadangi melisa ramina, vartojama sutrikus skrandžio ir žarnyno, širdies darbui, miegui, kilus nerimui, vidurių pūtimui, spazmams slopinti. Be to, ji žudo bakterijas.
Ūminėms skrandžio ligoms gydyti tinka pipirmėčių ir melisų lapų mišinys. Abiejų žolynų arbata reguliuoja virškinimą. Vaistinė melisa gerina ir stiprina pipirmėtės skonį. Arbatą (abiejų augalų žaliavos imama lygiomis dalimis) geriausia gerti iš ryto ir vakare, prieš miegą. Ji padeda užmigti, mažina nervinę įtampą, slopina širdies spazmus.
Melisos arbata geriama persišaldžius, sergant gripu, astma, kai pykina, nusilpus organizmui, padidėjus kraujo spaudimui. Išoriškai naudojama nuo reumato.
Pagardins ne tik arbatą
Vaistinės melisos lapuose gausu vitamino C ir eterinio aliejaus, todėl jie maloniai kvepia citrina. Anksti pavasarį ši žolė pagardins, praturtins vitaminais salotas. Tinka jauni, švieži lapeliai. Juos geriau suplėšykite rankomis, o ne pjaustykite.
Šviežiais lapais galima gardinti ir padažus, sriubas. Kai kas jų įmaišo net į varškę, pieną. Melisa suteikia malonų skonį mėsos, žuvies patiekalams, dedama į paukštienos, kiaušinių valgius. Ja aromatizuojamas likeris, gaiva, naminis vynas.
Tai labai švelnus prieskonis, greitai prarandantis aromatą, tad dėkite gamybos pabaigoje, t.y. likus 1-3 min., arba į paruoštą patiekalą.
Džiovinti lapai kvepia gerokai silpniau nei švieži, bet ir vieni, ir kiti naudojami arbatai. Šalta ji kvepia citrina bei mėtomis ir puikiai atgaivina karštą vasaros dieną.
Parengė Sidona Narijauskienė