Lietuvos banko specialistai teigia, kad nemažą dalį euro įvedimo teikiamų pranašumų Lietuva jau yra išnaudojusi turėdama fiksuotą valiutos kursą. Tačiau ir po jo įvedimo nauda kasmet turėtų siekti 0, 25-0,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o tai sudaro milijonus litų.
Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, įvairūs skaičiavimai ir eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad bendra valiuta turėtų prisidėti prie ekonomikos augimo. Gyventojų nerimas dėl išaugsiančių kainų tesąs mitas – tam tikrų prekių kainų kilimą dažnai lemia tik dėl baimės, jog viskas vėliau brangs, išaugusi paklausa.
Tiesa, vis daugėja ženklų, kad 2007 metų pradžioje Lietuvai nepavyks įsivesti euro. Vakar apie tai prabilo naujasis ūkio ministras Kęstutis Daukšys. Tai pirmas kartas, kai tokį pareiškimą padaro Vyriausybės narys.
Referendumas – beprasmis
R. Kuodis pabrėžia, jog galimybės Lietuvai atsisakyti įsivesti eurą nėra – ją 1992 metais svarstant Mastrichto sutartį gavo tik Danija ir Didžioji Britanija.
Tiesa, šios valiutos neįsiveda ir Švedija, nors jokių išlygų šiai šaliai numatyta nėra. Anot R. Kuodžio, ji tiesiog ciniškai nevykdo vieno iš Mastrichto kriterijų, reikalingų įsivesti eurui, naudodamasi tuo, kad šalies už tai niekas nebaudžia.
„Dažnai klausiama, ar dėl euro nereikėtų rengti atskiro referendumo, kaip anksčiau darė danai, švedai. Reikia atsiminti, kad, balsuodama už stojimą į Europos Sąjungą, Lietuva pasisakė ir už euro įvedimą. Negalime iš narystės Sąjungoje pasiimti tik to, kas mums reikalinga, o įsipareigojimų nevykdyti. Teisiškai referendumo rezultatai būtų niekiniai”, – sakė R. Kuodis.
Be savos politikos – ne blogiau
Anot R. Kuodžio, praeitis byloja, kad euras Lietuvai turėtų būti naudingas, nes nuo reformų pradžios, kai litas buvo su juo susietas, praėjo nemažai laiko ir išvadas daryti jau galima.
Būtinybė sieti litą su euru kilo po Rusijos krizės, kai didžiąją eksporto dalį teko nukreipti į Vakarų Europą. Siekiant stabilizuoti verslo sąlygas bei padidinti šalies konkurencingumą ir buvo apsispręsta žengti šį žingsnį.
R. Kuodžio teigimu, jis buvęs labai sėkmingas – finansų rinkos pokyčio beveik nepajutusios, pavyko išvengti ir panikos dėl neapibrėžtumo.
„Šalyse, kurios turėjo fiksuotą valiutos kursą – Maltoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje – ekonomikos augimas buvo spartesnis”, – pastebi R. Kuodis.
Infliacijos vidurkis Lietuvoje nuo pat 1999-ųjų siekia tik 1-2 proc. Mažesni yra ir biudžeto deficito rodikliai.
„Lietuva visko pasigaminti pati negali, kaip, pavyzdžiui, JAV, o tai skatina atvirus ir intensyvius finansinius ryšius. Norint stabilių verslo sąlygų, geriausia turėti fiksuotą valiutos kursą. Jis ir bendra valiuta apsaugo nuo ekonominės politikos klaidų”, – sakė R. Kuodis.
Palūkanų šuolio nebus
„Žinoma, euras nebus panacėja, padarysianti mus turtingus per vieną naktį. Nauda iškart nebus labai didelė, nes jos jau gavome turėdami fiksuotą kursą, bet bus panaikinti nemažai atsieinantys valiutos keitimo kaštai”, – tikino R. Kuodis.
Europos Komisija apskaičiavo, kad valiutos keitimo kaštai kasmet sudaro 0,25-0,5 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Lietuvai tai yra nemaži pinigai. Tai ir esanti pagrindinė euro įvedimo nauda.
Be to, padidės finansinė konkurencija, nes užsienio bankai laukia, kol galės atimti dalį rinkos. Dėl to mūsų šalies bankai bus priversti mažinti pelną – palūkanų šuolio būti neturėtų, tad įmonėms nuo to bus tik geriau.
„Palūkanų normos Lietuvoje dabar yra beveik tokios pat, kaip ir Vakarų Europoje. Šį pranašumą turėdami fiksuotą valiutos kursą jau esame išnaudoję”, – pastebi R. Kuodis.
Beje, euro zona nėra vienintelė pasaulyje egzistuojanti valiutų sąjunga, todėl realiai galima stebėti, kokios naudos tai atneša. Afrikoje egzistuoja franko sąjunga – dėl to esantis prekybos pagyvėjimas tiesiogiai gerina ir gyvenimo lygį.
Prekės pigo
Kainų didėjimas įsivedus eurą laikomas ne pagrįstu faktu, o vienu iš didžiausių mitų.
Euro zonos šalių patirtis rodo, kad infliacija įvedus eurą padidėjo tik 0,1-0,3 proc., o ir tai susiję su objektyviais valiutos pakeitimo kaštais – restoranams teko perdaryti meniu ir panašiai.
Pasak R. Kuodžio, toks infliacijos padidėjimas yra labai nežymus ir netgi mažesnis, nei Lietuvoje buvo pabranginus elektrą.
„Mito atsiradimą lėmė tai, kad įvedus eurą imta traukti į paviršių įvairius neva skandalingus faktus, jog viena ar kita prekė pabrango 10-20 proc. Iš tiesų, pavyzdžiui, restoranuose galėjo pabrangti kava, nes esame įpratę už ją mokėti apvalią sumą, tačiau niekas kažkodėl nepastebėjo, kaip pigo automobiliai, ilgalaikio vartojimo ir kai kurios kitos prekės”, – sakė R. Kuodis.
Anot jo, kalbos, jog Vokietijoje kainos markėmis buvo paverstos kainomis eurais, esančios visiškai nepagrįstos.
„Markės ir euro kursas buvo maždaug 2:1. Tai reikštų, jog Vokietijoje infliacija siekė 100 proc. Neįmanoma. Maistą šiek tiek tuo metu pabrangino visoje Europoje siautęs kempinligės protrūkis, taip pat ir naftos produktų kainos augimas”, – tvirtino R. Kuodis.
Nekilnojamojo turto kainų burbulą Lietuvoje esą taip pat sukėlė patys gyventojai, išsigandę, jog įstojus į Europos Sąjungą (ES) butai brangs, nes juos pradės masiškai pirkti užsieniečiai.
„Užtenka pagalvoti, kad butai brangs, ir žmonės ima pirkti. Išaugus paklausai jie iš tiesų ima brangti, taip ir išpučiamas burbulas. Pavyzdžiui, Latvijoje prieš stojant į ES žmonės ėmė ruoštis tarsi karui – pirko kruopas, cukrų ir panašias prekes. Prekybininkai tuo naudojosi ir ciniškai didino kainas. Dėl šios ir kai kurių kitų priežasčių infliacija Latvijoje pasiekė 7 proc.”, – sakė ekonomistas.
Lietuvoje tokia gyventojų panika prekybininkai pasinaudojo kitaip – tiesiog padidino pasiūlą ir, anot R. Kuodžio, nediskreditavo stojimo į ES.
Gajus esąs ir mitas, jog visos pinigų reformos kenksmingos, konfiskacinės. Jis yra išlikęs nuo pat Pavlovo reformos laikų, tačiau Lietuvoje jau buvo 5 reformos ir, anot R. Kuodžio, nieko bloga neįvyko.
„Darome viską, kad šiuos mitus paneigtume ir minimizuotume euro įvedimo nuostolius”, – patikino Lietuvos banko atstovas.
Ministras perspėja
Naujasis Lietuvos ūkio ministras Kęstutis Daukšys vakar įspėjo, kad Lietuvos planams 2007 metų pradžioje prisijungti prie euro zonos gali pakenkti infliacija.
Ministras įspėjo, kad didelės degalų kainos gali pakenkti Lietuvos ekonomikai ir padidinti jau ir taip sunkumų keliančią infliaciją. Dėl to šalis pažeis griežtus euro zonos narystės reikalavimus.
Tai pirmas kartas, kai Lietuvos Vyriausybės narys prakalbo apie tai, kad šalys gali 2007 metais ir neįsivesti euro. Anksčiau Vyriausybė pabrėžė, kad nors infliacija ir kelia nerimą, atėjus laikui, kainos sumažės tiek, kad Lietuva galės tapti euro zonos nare.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”