Jau nuo liepos pradžios sausra yra apėmusi didesnę šalies dalį. Pasak Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkės Audronės Galvonaitės, šiuo metu sausros nėra tik Laukuvoje ir Varėnoje. Oro temperatūra nuo liepos 7 d. visoje Lietuvoje viršijo 30°C. Kai tokia temperatūra būna dešimt ir daugiau dienų, skelbiama stichinė kaitra. Šiuo metu iki stichinės kaitros Panevėžyje trūksta 3 dienų.
Įsivyravus tokiems sausiems ir karštiems orams, miškuose susidarė palankios sąlygos kilti gaisrams. Vakar, liepos 10 d., gaisrų pavojus labiausiai grėsė Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Trakų ir Vilniaus rajonų miškams, kur vyravo didžiausias – penktos klasės – gaisringumas. Nerimauti verčia ir kitų miškų padėtis. Vakar net 75 proc. šalies teritorijos pasižymėjo ketvirtos klasės miškų gaisringumu. Todėl kai kurios savivaldybės – Kaišiadorių ir Vilniaus rajonų,taip pat Elektrėnų ir Nemenčinės – nutarė laikinai uždrausti lankytis jų teritorijoje esančiuose miškuose. Šis draudimas nebegalios, kai gaisringumas sumažės iki trečios klasės. Tačiau kol kas padėtis tik prastėja.
Šiandien penktos klasės gaisringumas įsivyravo dar penkių rajonų – Rokiškio, Anykščių, Utenos, Ukmergės ir Tauragės – miškuose. Kaip prognozuoja meteorologai, pirmąją šios savaitės pusę dar laikysis karšti orai, tik vietomis nušniokš trumpos liūtys su perkūnija. Todėl penktos klasės miškų gaisringumas gali apimti net trečdalį Lietuvos teritorijos. Nors antroje savaitės pusėje palaipsniui vės, kasdien tai vienur, tai kitur trumpai palis, o penktadienį – daugelyje šalies rajonų, bet didelis miškų gaisringumas dar išliks.
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, per praėjusias keturias poilsio dienas (liepos 6-9 d. ) šalyje kilo daugiau kaip 50 miško gaisrų 40 ha plote. Miškų urėdijų priešgaisrinės komandos du šimtus kartų vyko gesinti miškų bei durpynų gaisrų. Didžiausias buvo kilęs Šiaulių miškų urėdijoje, kur degė apie 30 ha durpyno. Iš viso šiemet iki liepos 10 d. šalyje užregistruota, preliminariniais duomenimis, 1230 miško gaisrų 983 ha plote (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 123 miško gaisrai 24 ha plote, 2004 m. – 382 miško gaisrai 218 ha plote). Daugiausia jų kilo balandžio 16-30 d. (75 gaisrai 312,4 ha plote) ir gegužės 1-15 d. (497 gaisrai 582,2 ha plote).