Beveik visose šalyse kelių ženklai vaizduojami skirtingai. Nors esmė ir reikšmė lieka ta pati, tačiau Slovakijoje per perėją einantis žmogus vaizduojamas su skrybėle, o Lietuvoje – plikagalvis.
Buvęs ilgametis eismo organizavimo specialistas ir kelių eismo taisyklių kūrėjas Alfonsas Augaitis teigė, kad visi kelių ženklai turi atitikti Kelių eismo konvencijoje nurodytus reikalavimus.
Ši konvencija buvo priimta 1968 metais Vienoje. Ją pasirašė beveik visos pasaulio šalys.
Atgavusi nepriklausomybę Lietuva prie jos jau kaip atskira valstybė prisijungė 1991 metais.
Konvencija leidžia naudoti ir tuos kelių ženklus, kurių nėra konvencijoje, bet jai neprieštarauja.
Vokiečiai ypač mėgsta sukurti naujų ženklų, kokių jokioje kitoje šalyje nėra ir jie neįtraukti į konvenciją.
A.Augaitis teigė tiksliai nežinąs, kodėl kai kuriose šalyse tiksliai konvencijoje apibrėžti kelio ženklai skiriasi. Anot jo, gali būti, kad skirtumus lemia kelio ženklų gamybos standartai ir juos kūrusių žmonių kultūriniai ypatumai.
Lietuvoje ženklų išvaizda keitėsi tris kartus. Vienaip ženklai atrodė prieš antrąjį pasaulinį karą, truputį kitaip po karo.
Iki septintojo dešimtmečio įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų fonas Lietuvoje buvo geltonas. Dabar jis yra baltas.
Lenkijoje šie ženklai ir dabar yra geltono fono. Informacinių, nurodomųjų, nukreipiamųjų ženklų fonas beveik visose šalyse yra mėlynas.
Šiuo metu dauguma Lietuvoje galiojančių kelio ženklų yra idealiai vienodi arba tik su labai nedideliais skirtumais, šiek tiek stilizuoti kaip yra nurodyta 1968 metų konvencijoje.
Pavyzdžiui, Lietuvoje šaukštas ir šakutė yra sukryžiuoti, taip pat nurodoma ir konvencijoje, tačiau Prancūzijoje šie stalo įrankiai vaizduojami atskirai.